Akmenos slėnyje veikianti kaimo turizmo sodyba jau ne kartą skendo potvynio vandenyse. Pastarosiomis dienomis upės vanduo vėl ėmė kilti. Ne kartą užlieto turto savininkai savo kailiu įsitikino, jog kovoti su gamtos stichijomis – itin sudėtinga. Tačiau kasmet baimę dėl kylančio vandens išgyvenantys Šoblinskai pasiryžę šiais metais pradėti hidroelektrinės statybas ir šitaip bandyti sutramdyti gamtos stichiją.
Kaip pažaboti gamtos šėlsmą galvas nuolat suka ir pamario gyventojai. Vakar ėmus aižėti Kuršių marių ledui ties Atmatos žiotimis, vietos gyventojai ėmė viltingai džiūgauti: gal pajudėję ledai padarys pralaidas potvynio vandeniui.
Tuo tarpu Neringoje antradienį kelioms valandoms buvo paskelbta ekstremali padėtis: vėjo greičiui pakilus iki 32 m/s nidiškiai buvo priversti skaičiuoti audros padarinius. Marių ledų sangrūdos taranavo Nidos molą, vertė šviestuvus. Sangrūdos susikaupė ir ties Preilos molu. Po pietų, vėjui ėmus rimti, ekstremali padėtis atšaukta. Nuo stipraus vėjo vakar kentėjo ir Klaipėda: griuvo medžiai, apgadinti pastatai, automobiliai.
Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai periodiškai pranešant, kad Akmena gali pasiekti stichinį lygį, aplinkiniai gyventojai suskubo pasirūpinti turtu. Kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ šeimininkai suraišiojo medines pavėsines, aukščiau pakėlė suolelius.
„Sunku suvokti vėjo ir vandens galimybes – kai praeina banga – nieko nelieka“, – teigė sodybos šeimininkas Algimantas Šoblinskas. Praėjusį rudenį jiems teko dar vienas skaudus išbandymas – sudegė karčemos pastatas. „Verslui tai didelis nuostolis. Suskubom pasistatyti priestatą, kavinė veikia, tačiau susigrąžinti klientus bus labai sudėtinga“, – teigė J.Šoblinskienė. Rudenį ketinama karčemos pastatą vėl atverti lankytojams.
Vaizdas – lyg po karo
1995-aisiais Akmenos upės slėnyje apsigyvenę Šoblinskai aštuonerius metus gyveno ramiai: vanduo tekėjo savo vaga. „Nebuvome girdėję, kad čia būtų kokių didelių potvynių, gyvenome ramiai“, – prisiminė pašnekovė. Didieji išbandymai laukė 2005-ųjų rugpjūtį. Tuo metu Šoblinskai viešėjo užsienyje. Karštus ir sausus orus tą vasarą nutraukė porą dienų trukusios liūtys. Trečiąją dieną vanduo ėmė smarkiai kilti. Per kelias valandas jis apsėmė pavėsinių stogus, išplovė statinius, apsėmė namelius, kur tuo metu miego svečiai iš užsienio. Sodybos darbuotojų pažadinti atvykėliai negalėjo patikėti, kad šitaip netikėtai ir stipriai pakilo vanduo. Aptvaruose likę egzotiniai paukščiai neišgyveno, iš patalpų išvestos avys puolė atgal į vandenį ir buvo pagautos srovės.
„Apie nelaimę mums pranešė telefonu. Kai įsėdome į lėktuvą Lietuvos laikraščiai apie mūsų sodybą rašė pirmuosiuose puslapiuose, tad pamatėme ir nuotraukas. Kai grįžome namo – vanduo jau buvo nuslūgęs ir viskas atrodė lyg po karo – purvina ir išvartyta“, – prisiminė J.Šoblinskienė.
Sutvarkyti aplinką prireikė laiko. „Žinoma, dalį nuostolių mums pavyko gauti iš draudimo bendrovės. Tačiau niekas nedraudžia takelių, teniso kortų dangos“, – teigė J.Šoblinskienė.
Statys hidroelektrinę
Dabar kasmet potvynio grėsmę išgyvenantys verslininkai ieško būdų, kaip būtų galima pažaboti upę. Suremontuoti prieš kelis dešimtmečius statytos užtvankos įrenginius sudėtinga ir itin brangu.
Anot A.Šoblinsko, pažaboti upės vandenį būtų galima pastačius hidroelektrinę. Jau patvirtintas ir detalusis planas, paruoštas projektas, viliamasi, kad 1,5 mln. Lt vertės statybas bus galima pradėti dar šiais metais.
Tokią elektrinę, gaminsiančią maždaug 250 kwh elektros energijos, norėta pradėti statyti anksčiau, tačiau užtruko derinimo darbai. Statinys iškiltų pačioje sodybos teritorijoje, ties teniso kortais.
„Daug konsultavomės su specialistais, jie įvertino, kad naujoji elektrinė sumažintų potvynio grėsmę, nes vanduo būtų nukreipiamas į turbiną. Sodybai pakaktų maždaug dešimtadalio čia pagaminamos energijos, visa kita patektų į miesto tinklus“, – pasakojo A.Šoblinskas.
Mariose – ledų sangrūdos
Antradienio rytą įsisiautėjusi audra gąsdino aplinkinių vietovių gyventojus – ji atplėšė Kuršių marių ledą nuo Atmatos žiočių link Ventės rago. Kaip pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties specialistas Vytautas Jusys, eižėti ėmęs ledas per keliolika minučių susigrūdo į krūvas. „Dar spėjau apžiūrėti, ar nesimato kur ant ledo žvejų. Gerai, kad naktį siautėjo audra ir niekas nebesiryžo žvejoti“, – teigė ornitologas.
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas vylėsi, kad nuo žočių pajudėję ledai padės greičiau ištekėti potvynio vandeniui. „Ledui atlaisvinus Atmatos žiotis, ledų sangrūdos iš Nemuno turės išėjimą“, – teigė specialistas. Anot jo, vanduo artimiausias dvi paras dar turėtų kilti. Potvynis gali kiek stabtelėti tik savaitgalį, kai žadamas atšalimas.
„Šiemet jis apskritai anksti pasidėjo – paprastai potvynio laukiame kovą, balandį, bet ne sausį ar vasarį“, – teigė pašnekovas.
Šią savaitę kelias į Rusnę ir vėl užlietas, automobiliai apsemtu keliu pervežami specialia transporto priemone. Anot R.Renčeliausko, kova su potvyniu būtų paprastesnė, jei pavyktų įsigyti ledlaužį ir taip sutrupinti ledą, kad vanduo laisvai pratekėtų. Dar vienas iš būdų, kuris, tiesa, atsieitų dešimtis milijonų litų – estakados Šilutė-Rusnė statybos.
