Streiko metu mokytojai mokiniams pasakojo apie pilietiškumą ir jo stoką

Šios mokyklos istorijos mokytoja ir profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Janina Grigonienė pasakojo, kad pamokoje su mokiniais diskutavo apie pilietiškumą, aiškino, kodėl mokytojai streikuoja.

Pilietiškumo pamoka

BFL/Tomo Lukšio nuotr./LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius

„Vaikai puikiai tai suprato. Oficialioji žiniasklaida viską suveda į tai, kad mokytojai ir jų profsąjunga tik politika užsiima, realiai mes čia nematome jokios politikos. Tai mūsų kasdienis gyvenimas, kuris toli nuo politikos. Su jaunais žmonėmis diskusija baigėsi tuo, kad jie pareiškė, jog jeigu mokytojai paskelbs neterminuotą streiką, tuomet jie irgi streikuos, nes negalės mokytis“, – sakė mokytoja.

Vokiečių kalbos mokytoja Dalia Simonavičienė sakė, kad pamokos su aštuntokais metu pas ją atėjo vienas ilgai sirgęs dvyliktokas ir jie atliko bandomąjį klausymo testą, taip ruošėsi brandos egzaminui. Esą aštuntokai tuo metu paprasčiausiai ramiai sėdėjo.

„Mes dirbame sunkiai, atsakingai, stengiamės, mylime savo darbą, norime jį dirbti, bet norime, kad mūsų niekas nebaugintų, mokytojai galėtų pakelti galvas ir nebijoti drąsiai pasakyti savo nuomonę.  Mes nieko tokio baisaus neprašome, tik kovojame už savo teises, nenorime, kad mus žemintų, verstų kelis kartus savo kvalifikaciją pasitvirtinti. Kurios dar profesijos atstovai antrą kartą turi tą pačią kategoriją gintis kas ketverius metus? Aš tokios nežinau, o mes, pedagogai, turime tai daryti“, – kalbėjo pedagogė.

Mokytojus ypač papiktino streiko išvakarėse prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta mintis, kad darbinius santykius reikia spręsti „dialogo forma, o ne gatvėje“. S.Stanevičiaus mokyklos pedagogės tvirtino net nesvarsčiusios galimų akcijų gatvėse pamokų metu. Esą tai tebuvo laikinas darbo nutraukimas darbo vietoje, kai visi mokytojai sėdi savo darbo vietose ir kalbasi su mokiniais kokia nors tema.

Streikavusius dar skaičiuoja

Mes nieko tokio baisaus neprašome, tik kovojame už savo teises, nenorime, kad mus žemintų, verstų kelis kartus savo kvalifikaciją pasitvirtinti, – kalbėjo D.Simonavičienė.

Anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, streikavusių mokyklų skaičius dar tikslinamas, kadangi dalis mokyklų apie tai iš anksto LŠPS nepranešė. Tiesa, jis nenorėjo įvardinti, kuriuose miestuose buvo daugiausia streikavusių mokyklų.

„Mūsų apmaudui, Vilniuje gana mažai streikuojančių. Streiko reikalavimuose nėra didinti darbo užmokesčio, finansavimo švietimui. Norime, kad nebūtų bloginamos darbo sąlygos ir uždarinėjamos kaimo mokyklos. Tą problemą puikiai mato ir supranta tų mokyklų, kurioms gresia reorganizacija, vadovai, mus palaiko ir savivaldybių, kur ši problema opiausia, vadovai“, – teigė A.Jurgelevičius.

A.Jurgelevičius įsitikinęs, kad rasti išeitį nebūtų sudėtinga, tiesiog valstybė turėtų nusistatyti prioritetus – netolinti mokyklų nuo mokinių. „Jeigu toks prioritetas yra, reikia sukurti sistemą, remiantis kaimynų pavyzdžiais. Sakykim, Estijos, kur valstybė skiria pakankamai daug lėšų mažoms kaimo mokyklos išlaikyti. Šiandien Lietuvoje yra paradoksali situacija, kai deklaruojama, kad siekiama išsaugoti kaimo mokyklas, bet realybėje viskas daroma atvirkščiai“, – aiškino LŠPS vadovas.

Jis teigė manąs, kad pirmiausia būtina išnagrinėti, kaip skirstomos mokinio krepšelio lėšos, ar mokyklos uždaromos, klasės didinamos dėl to, jog mažėja mokinių, ar dėl to, jog netinkamai veikia krepšelis.

Dėl streikų organizavimo – galimas spaudimas

Pedagogai puse lūpų prasitarė, kad kai kuriose Vilniaus mokyklose streikas neįvyko tik dėl to, jog tam pasipriešino mokyklų vadovai. S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Petrevičius teigė neturėjęs pedagogams priekaištų dėl organizuojamo streiko, tačiau apie savo poziciją šiuo klausimu nelabai norėjo kalbėti.

„Manau, kad nereikėjo to streiko, bet jis niekam nieko blogo nepadarė. Ar kažkam gero padarys – laikas parodys. Gal vaikai gavo per tas dvi pamokas to, ko standartinėje pamokoje negirdi. Gal mokytojas pasiruošė ir perteikė tokių žinių, kokių paprastai mokiniai negirdi ir tai juos sudomino, o nebūtų streiko, nebūtų to girdėję. Gal jie nežinojo, kas yra profsąjungos, gal mokytojai buvo pasiruošę papasakoti apie streikus kitose Europos Sąjungos šalyse“, – svarstė R.Petrevičius.

Direktorius tvirtino nesulaukęs jokio spaudimo iš savivaldybės ar Švietimo ir mokslo ministerijos dėl streiko organizavimo, tai esą mokyklos reikalas, tad apsispręsti leista kolektyvui.