Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Studentų skaičius augo lėčiau

Studentė.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Studentė.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. kas ketvirtas 25–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą (2006 m. – kas penktas). 2006–2008 m. šalies aukštosios mokyklos kasmet parengdavo vidutiniškai po 40 tūkst. specialistų.

2008–2009 mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 210 tūkst. studentų. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius padidėjo 6 tūkst. (3 proc.).

Pastaraisiais metais studentų skaičius kolegijose ir universitetuose augo lėčiau. 2000–2004 m. studijuojančiųjų skaičius kasmet padidėdavo vidutiniškai po 23 tūkst. (12–25 proc.), o nuo 2005 m. – vidutiniškai po 4 tūkst. (1–4 proc.).

Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šalyje rengia 49 aukštosios mokyklos – 22 universitetai ir 27 kolegijos. 2008 m. rudenį universitetuose studijavo 149 tūkst., kolegijose – 61 tūkst. studentų. Per metus jų skaičius išaugo atitinkamai 5 tūkst. ir 1 tūkst. Aukštųjų nevalstybinių mokyklų skaičius nepasikeitė – šalyje yra 7 universitetai ir 12 kolegijų, studijuojančiųjų jose padaugėjo nuo 24 tūkst. iki 26 tūkst. Be to, šiais mokslo metais pradėjo veikti pirmasis užsienio šalies aukštosios mokyklos padalinys – Lenkijos Balstogės universiteto filialas, kuriame apie 300 studentų studijuoja ekonomikos ir informatikos krypties programas.

2008 m. rudenį aukštųjų mokyklų pirmakursiais tapo 79 procentai bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų ir 7 procentai profesinių mokyklų absolventų (2007 m. atitinkamai 74 ir 6 proc.). Be to, 684 įstojusieji turėjo aukštojo mokslo baigimo diplomus ir siekė įgyti kitą arba susijusią specialybę.

Į universitetų pagrindinių studijų pirmą kursą priimta 31,5 tūkst. studentų, iš jų 15,3 tūkst. (49 proc.) – į valstybės finansuojamas vietas; kolegijose į pirmą kursą priimta 21 tūkst. studentų, iš jų 9 tūkst. (43 proc.) – į valstybės finansuojamas vietas. 2008 m. valstybės lėšomis finansuojamose vietose studijavo 73,8 tūkst., arba pusė, universitetų studentų ir 26 tūkst., arba 43 procentai, kolegijų studentų.

Šiuo metu universitetų pagrindines (bakalauro) studijas siekia baigti 114 tūkst. studentų. Studijas antrojoje studijų pakopoje (magistrantūroje ir specialiosiose profesinėse studijose) tęsia šeši iš dešimties bakalauro studijų absolventai, šiuo metu šioje studijų pakopoje studijuoja 30 tūkst. studentų. Studijuojančiųjų skaičius universitetų trečioje studijų pakopoje nepakito – rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst., doktorantūroje – 2,6 tūkst. studentų.

Vakariniu arba neakivaizdiniu būdu studijavo 42 procentai universitetų ir 58 procentai kolegijų studentų. 2008 m. studijuodamas dirbo beveik kas antras (2007 m. – 36 proc.) aukštosios mokyklos studentas.

Kaip ir ankstesniais metais, moterys aktyviau nei vyrai siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą: iš bakalauro diplomo siekusių studentų moterys sudarė 59 procentus, iš siekusiųjų magistro kvalifikacinio laipsnio – 64, daktaro mokslo laipsnio – 59 procentus. 2008 m. daktaro mokslo laipsnį įgijo 306 asmenys, iš jų 170, arba 56 procentai, buvo moterys.

Populiariausia studijų sritis – vadyba ir verslo administravimas. Šios srities specialistais tapti siekia 29 procentai (61 tūkst.) visų aukštųjų mokyklų studentų – apie 4 tūkst. (7 proc.) daugiau nei prieš metus. Kolegijose vadybą ir verslo administravimą studijuoja beveik pusė (48 proc.), universitetuose – penktadalis (21 proc.) studentų. Palyginti su pradėjusiais mokslo metais, kolegijose padaugėjo studijuojančiųjų odontologiją (22 proc.), meną (12 proc.), finansus ir bankininkystę (10 proc.), marketingą ir reklamos vadybą (7 proc.). Universitetuose padaugėjo studijuojančiųjų žurnalistiką, dizainą (po 17 proc.), ekonomiką (16 proc.), psichologiją, taip pat architektūrą ir statybą (po 15 proc.).

2008 m. aukštosios mokyklos parengė 43 tūkst. specialistų: iš jų 12 tūkst. kolegijose įgijo profesinio bakalauro laipsnį, 21 tūkst. universitetuose įgijo bakalauro, 10 tūkst. – magistro kvalifikacinius laipsnius arba profesinę kvalifikaciją, 294 – daktaro mokslo, 12 – meno licenciato laipsnius.

Šalies universitetuose studijuoja 3,8 tūkst. užsienio piliečių, kurie sudaro 2,6 procento visų universitetų studentų. Ketvirtadalis jų studijuoti atvyko iš Europos Sąjungos šalių. Per trejus metus studentų užsieniečių skaičius universitetuose išaugo tris kartus. Dažnas užsienietis Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo (17 proc.), mokytojų rengimo (12 proc.), teisės (9 proc.), žurnalistikos (8 proc.), dizaino (8 proc.), medicinos (7 proc.), politikos mokslų (6 proc.) studijas. Didesnė dalis (73 proc.) atvyko studijuoti savo iniciatyva ir studijuoja visą studijų programą, kiti – pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas. Kolegijose studijuoja 97 studentai užsieniečiai.

Eurostato duomenimis, 2006 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia lietuvių studijavo Vokietijoje (30 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26 proc.), Latvijoje (9 proc.), Lenkijoje (8 proc.), Danijoje (6 proc.), Švedijoje (5 proc.). Studentų lietuvių Europos aukštosiose mokyklose kasmet daugėja, per dvejus metus jų skaičius išaugo 1,7 tūkst.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min