Su A.Merkel svarbu kalbėti drąsiai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, kad laiko namų darbams buvo daugiau nei pakankamai – Vokietijos kanclerė dar birželį turėjo lankytis Vilniuje, kai čia vyko Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimas, tačiau tuo metu atsistatydinus Vokietijos prezidentui Horstui Koehleriui, kelionės į Lietuvą atsisakė. „Dabar turime dar vieną progą, tad svarbu, jog šį vizitą mūsų politikai išnaudotų labai konkretiems klausimams kelti“, – dėstė pašnekovas.

N.Maliukevičiaus teigimu, simbolinė reikšmė, kad į Lietuvą atvyksta vienos didžiausių Europos valstybių vadovė – svarbi. Be to, galima teigti, kad šiuo vizitu įgyvendinama prezidentės Dalios Grybauskaitės priešrinkiminė deklaracija, jog reikia plėtoti bendradarbiavimą su pagrindinių Europos valstybių sostinėmis. „Tačiau nevertėtų užmiršti konkrečių tikslų, kurių būtina siekti šio vizito metu – aiškiai dėstyti konkrečius, Lietuvai nerimo ir rūpesčių keliančius klausimus, savaime nesitikint palankumo ir supratimo. Dėl to reikia labai sunkiai dirbti“, – „15min“ aiškino N.Maliukevičius.

Nevertėtų užmiršti konkrečių tikslų, kurių būtina siekti šio vizito metu – aiškiai dėstyti konkrečius, Lietuvai nerimo ir rūpesčių keliančius klausimus.Pasak politologo, A.Merkel vizitą reikėtų išnaudoti detaliam Lietuvos pozicijų išdėstymui, pavyzdžiui, energetinio saugumo ar santykių su Rusija klausimams. „Ir ne tiesiog kalbėti, tikintis supratimo, o įtikinti Vokietiją dėl mums aktualių problemų. Žinoma, yra ir tam tikra subjektyvi situacija. Abiejų valstybių lyderės – moterys. Jas abi Jungtinių Valstijų žurnalas „Time“ neseniai įvardijo tarp svarbiausių pasaulio moterų lyderių. Manau, kad jos tikrai atras ir bendrą kalbą, ir bendras temas“, – teigė N.Maliukevičius.

Kelti klausimų – nepasiruošę?

Vokietija yra pagrindinis ekonominis ES lokomotyvas, viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų, todėl, kaip sako ekonomistas Povilas Gylys, „jei gerai vokiečiams, gerai ir mums“. „Tačiau nežinau, ar mūsų vadovai yra pasiruošę kelti klausimus, kurie šiuo metu yra nepaprastai aktualūs Lietuvai. Pirmiausia – mūsų ekonominė krizė ir ką Vakarų lyderiai galėtų šioje situacijoje patarti. Nes nieko nedarant iš šitos duobės eisime metų metais. Signalų, kaip paspartinti atsigavimą, iš Briuselio ir kitų pagrindinių sostinių kol kas nėra. Mus tik giria už biudžeto deficito mažinimo politiką. Ir viskas“, – aiškino Vilniaus universiteto profesorius.

Tačiau, jo teigimu, ekonominė krizė ir susitvarkymo su ja būdai – labai sudėtingas klausimas, todėl vargu, ar atsakymo į jį galime sulaukti A.Merkel vizito metu. „Bet jaučiu, kad mūsų politinis elitas nėra pasiruošęs užduoti tokių klausimų, nors mes ir esame Bendrijoje, esame šeima, o šeimos nariai turėtų tartis“, – tvirtino P.Gylys, pridurdamas, kad Vakarams apskritai trūksta informacijos apie Baltijos regioną, o tokie vizitai ir galėtų būti išnaudojami supažindinimui su realia ekonomine ir socialine situacija.

„Vakarai apie mus žino tik tiek, kad mūsų ekonomika smuko 15 proc., kad čia 15 proc. nedarbas, nemažai skurdo. O struktūrinio suvokimo, kas ta Lietuva, kas tos Baltijos valstybės – nėra“, – kalbėjo ekonomistas.

Tuo metu asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė kaip tik ir akcentuoja, kad didžiųjų valstybių vadovus lydi pasaulinė žiniasklaida ir vien tai, kad Lietuva bus paminėta – didelis indėlis šalies žinomumui ir ekonominiam įvaizdžiui. „Savo vizitu kanclerė atkreipia ir potencialių Vokietijos investuotojų dėmesį. Jeigu jų vadovė važiuoja į Lietuvą, vadinasi šalis yra svarbi, tad jos ekonominiu klimatu galima pasidomėti daugiau, galbūt įvertinant ir galimybę joje investuoti“, – mintimis dalijosi pašnekovė.