Gargždiškė Ingrida Mingelienė, daug laiko sugaišusi Šiaulių miesto apylinkės teisme bylinėdamasi dėl alimentų su buvusiu sugyventiniu, priversta visą procesą pradėti iš naujo. Byla su surinktais įrodymais, taip pat DNR tyrimais, patvirtinančiais, kad buvęs sugyventinis tikrai yra dviejų jos vaikų tėvas, pradingo 2008 metų pabaigoje. Gruodžio 23–iąją Šiaulių miesto apylinkės teismas išsiuntė nebaigtą nagrinėti bylą į Gargždus, kur šiuo metu gyvena I.Mingelienė. Tačiau svarbūs teismo dokumentai Gargždų nepasiekė – dingo kartu su dešimtimis kitų siuntų, patikėtų pristatyti UAB „Euro paštas“.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimą teikti paslaugas UAB „Euro paštas“ gavo 2007 metais. Bendrovės vadovas A.Leonavičius, siūlydamas mažiausias kainas, netruko perimti Šiaulių ir kitų miestų valstybinių įstaigų siuntų pristatymą. Kaip teigiama „Euro pašto“ tinklalapyje, bendrovės klientais tapo bankai, teismai, policijos komisariatai, valstybinės ir privačios įmonės.
Pirmasis dėl įmonės veiklos pernai rudenį sunerimo Šiaulių apygardos teismas. Jis iš Klaipėdos sulaukė skundo, kad negauta prieš mėnesį išsiųsta byla. Pasak Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su visuomene Vytauto Jončo, byla Klaipėdą pasiekė tik tada, kai teismas pradėjo reikšti pretenzijas „Euro paštui“ ir reikalauti, kad būtų vykdomos sutarties sąlygos.
Ieško bylos
2008 metų pabaigoje jau ir miesto apylinkės teismą pasiekė procesų dalyvių skundai dėl negautų teismo dokumentų, šaukimų. Buvo sudaryta komisija. Ji nuvyko į „Euro pašto“ patalpas Trakų gatvėje ir įsitikino, kad ten guli šūsnys nepristatytų teismo siuntų.
„I.Mingelienės bylos ieškome per pašto paslaugas teikusią įmonę, – paaiškino Šiaulių miesto apylinkės teismo raštinės vedėja Daiva Sidarienė. – Ši bendrovė nuo spalio mėnesio mums pradėjo nebesiųsti laiškų, nebegrąžinti neįteiktų šaukimų. Buvo įvairiausių kuriozų, galiausiai po Naujųjų metų su įmone nustojome bendradarbiauti. Dabar turime visą dėžę laiškų, kuriuos patys susigrąžinome.“
Darbuotojai išsislapstė
Dėl „Euro pašto“ sunerimo ir RRT. „Liūdna situacija, – pripažino RRT Pašto departamento direktorius Alfredas Basevičius. – Atlikome tikrinimus, į tarnybą iškvietėme Jurgitą Bernotaitytę, dabartinę įmonės vadovę, kad pasiaiškintų, bet ji neatvyko. Kadangi įmonė registruota Kaune, mūsų darbuotojai apsilankė tuo adresu, kur registruotas „Euro paštas“, bet paaiškėjo, kad šis butas jau parduotas, o bendrovė nežinia kur išsikėlusi. Kontaktiniais telefonais su niekuo nepavyko susisiekti. Tas pats ir Šiauliuose – mūsų darbuotojai ėjo kelis kartus, bet sužinojo, jog „Euro paštas“ iš patalpų išsikraustė ir neva bankrutavo. Pradėjome tyrimus pamatę tinklalapyje žmonių nusiskundimus dėl įmonės veiklos.“
Ši bendrovė nuo spalio mėnesio mums pradėjo nebesiųsti laiškų, nebegrąžinti neįteiktų šaukimų. Buvo įvairiausių kuriozų, galiausiai po Naujųjų metų su įmone nustojome bendradarbiauti. Teigia D.Sidarienė.
Pasak A.Basevičiaus, niekas, išskyrus vieną žmogų, nesikreipė į RRT dėl „Euro pašto“ veiklos. Tačiau laiku negavus įmonės ataskaitų už ketvirtąjį ketvirtį ir 2008 metus, pradėta ieškoti jos vadovų.
Pradangintos siuntos vertė – centai
LŽ pasidomėjus, kokia atsakomybė numatyta už nepristatytas siuntas, paaiškėjo, kad ji nėra griežta. „Jei siunta dingo ar buvo sugadinta, už ją atsiskaitoma siuntimo išlaidomis, o jei siunta įvertinta – ne didesne nei įvertinimo suma“, – paaiškino A.Basevičius.
Bausmės už tai, kad pradanginti svarbūs, konfidencialūs teismo ar kitų valstybinių institucijų dokumentai, pašto tarnyboms apskritai nenumatytos.
Tuo metu teismo proceso dalyviai, negavę šaukimo ir neatvykę į teismą, gali būti net suimti ir apkaltinti teismo vengimu. Skolininkai, negavę antstolio raštų, gali prarasti savo turtą net nežinodami, kad jį ketinama parduoti iš varžytynių. Ir tokių faktų – šimtai.
Suėmimo netęsė
Šiomis dienomis A.Leonavičius, išgarsėjęs vienoje didžiausių pastarojo meto sukčiavimo bylų, turėjo išeiti į laisvę. Į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų rankas jis pakliuvo sausio pabaigoje. 33 metų UAB „Euro paštas“ direktorius A.Leonavičius, kaip įtariama, suradęs dešimt nėščių moterų, pasiūlė joms fiktyviai įsidarbinti jo vadovaujamoje bendrovėje vadybininkėmis. Pasak tyrėjų, UAB „Euro paštas“ dokumentuose jis nurodydavo milžiniškas darbuotojų algas – po 24 tūkst. litų per ketvirtį.
Moterims pagimdžius, iš „Sodros“ biudžeto buvo išmokėtos 25–30 tūkst. litų vienkartinės motinystės išmokos. 320 tūkst. litų iš motinoms pervestų pašalpų, kaip įtaria tyrėjai, A.Leonavičius pasiėmė sau.
Šiaulių miesto apylinkės teismas vasario viduryje patenkino tyrėjų prašymą suimti A.Leonavičių dviem mėnesiams. Pasibaigus šiam terminui, jie dėl suėmimo pratęsimo nesikreipė. Taigi „Euro pašto“ direktorius jau gali būti laisvėje.
Bet ar tai padės atrasti pradingusias svarbias siuntas, jei „Euro paštas“ išsikraustė iš visų patalpų? Ar Šiaulių teisėsaugos organai susidomės pradingusiomis konfidencialiomis ir itin svarbiomis siuntomis, kurioms pristatyti buvo pasisamdę keturis kartus teisto žmogaus įkurtą įmonę?
