„Mes norime, kad būtų 700 tūkst. litų per metus, o dabar turime 500 tūkst. litų“, – pirmadienį po susitikimo žurnalistams sakė G.Drėmaitė.
Anot jos, Seimo pirmininkės nieko nebuvo prašyta, tik informuota apie situaciją. G.Drėmaitės teigimu, sumažinus finansavimą komisija negali vykti į išvažiuojamuosius posėdžius, išjungia mobiliuosius telefonus, nepakanka pinigų benzinui, darbuotojai eina pusantro mėnesio nemokamų atostogų.
„Mes galime tik iš popieriaus vertinti Kuršių neriją“, – tikino komisijos pirmininkė. Anot jos, Kuršių nerija, kuri yra Pasaulio paveldo objektas, žiemą lieka tuščia, nes joje daug vilų, vyksta nelegalios statybos.
Labiausiai komisijos pirmininkė teigė nerimaujanti dėl Vilniaus senamiesčio ir miesto savivaldybės. „Savivaldybė nenori skulptūrų ant Žaliojo tilto, o ten visi mūsų lietuviai klasikai skulptoriai. Tai yra mūsų istorija, mes privalome ją saugoti“, – sakė G.Drėmaitė.
Kalbėdama apie Vilnių, komisijos vadovė pabrėžė blogėjančią bažnyčių būklę – joms kenkia automobilių sukeliama vibracija, nykstančius kaminus senamiestyje, šaligatvį siekiančias prabangių parduotuvių vitrinas, transportą, uždaromus Vilniaus kiemelius.
„Stikliai“ pirmieji uždengė kiemą, „Astorija“ uždengė kiemą, „Narutis“ uždengė kiemą. Kiti padaro iš kiemų patalpas“, – sakė G.Drėmaitė.
Anot jos, reikia kelti klausimą, ne kodėl leidžiama uždaryti kiemus, o už kiek. „Išvados mums yra aiškios – Vilnius netenka labai daug architektūrinės atributikos“, – teigė G.Drėmaitė.
Valstybinė kultūros paveldo komisija dalyvauja formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, teikia išvadas ir siūlymus valstybės institucijoms kultūros paveldo apsaugos klausimais, svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo vertybes paskelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą, kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir išbraukti iš jo, informuoja Seimą, prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos valstybinės politikos įgyvendinimo problemas.