Šiemet uostamiestyje be daugybės mažesnių renginių vyks ir dvi didžiausios šventės, priviliojančios daugybę svečių iš kitų miestų – Klaipėdos Pilies džiazo festivalis ir tradicinė Jūros šventė. Organizatoriai neslepia – rėmėjų rasti tikrai sunkiau, tačiau optimizmo jiems nestinga.
„Šiais metais festivalis bus stilistiškai gerai sudėliotas, nesijaus jokių krizinių gaidelių, kokybine prasme niekas nepasikeis. Ketina atvykti labai stiprių džiazo virtuozų. Nuo šių metų ir jaunimas turės savo sceną – jau užsiregistravo 1800 vaikų. Tai išgarsins Klaipėdą kaip džiazo uostą”, – sakė birželio pabaigoje vyksiančio džiazo festivalio rengėja Inga Grubliauskienė. Šis festivalis į miestą grįš po vienerių metų pertraukos. I.Grubliauskienė teigė, kad gausybė per šiuos metus suplaukusių laiškų parodė, kad festivalis yra mylimas ir reikalingas.
„Jūros šventė šiemet vyks kas beatsitiktų – šis renginys negali nutrūkti”, – tvirtai sakė viešosios įstaigos „Jūros šventė” direktorius Remigijus Mockus. Surengti šią šventę kasmet pavyksta maždaug 50-ies rėmėjų dėka, savivaldybės indelis būna gana nedidelis. Pernai ji skyrė 90 tūkst. Lt. Šiemet Jūros šventei iš savivaldybės nebus skirta nė lito, organizatoriai galės disponuoti „Europiados” nepanaudotomis lėšomis. Skaičiuojama, kad kasmet surengti Jūros šventę prireikia milijono litų.
Ieško rėmėjų
Skaičiuojama, kad kasmet surengti Jūros šventę prireikia milijono litų.
Nors iki vasaros, kai vyks abi didžiosios šventės Klaipėdoje, rodos, dar toloka, organizatoriams šiuo metu pats aktualiausias klausimas – rėmėjų paieškos.
„Šiuo metu intensyviai vyksta darbai, ieškome rėmėjų. Aišku, sekasi kur kas sunkiau,nei anksčiau, tačiau ieškome įvairių variantų per užsienio kultūros institucijas, ambasadas, – pasakojo I.Grubliauskienė. – Jei turi dvi rankas, galvą ir būrį bendraminčių blizgančiom akim, gali kalnus nuversti”.
Skaičiuojama, kad ankstesniais metais Klaipėdos Pilies džiazo festivalio parengimas atsieidavo apie 800 tūkst. Lt. Apie 100-150 tūkst. Lt skirdavo Klaipėdos savivaldybė. Paramos iš jos tikimasi ir šiemet. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė teigė, kad skiriamų lėšų dydis turėtų paaiškėti kitą savaitę.
Nebebus burių miško
 |
| 15min.lt nuotr./Regatą „The Tall Ships Races“ pamatė per 1,2 mln. žmonių. |
„Prieš keletą savaičių išsiuntėme raštus – priminimą tapti rėmėjais. Jau vyksta ir pokalbiai. Ryšiai su rėmėjais darosi vis tampresni, nes dauguma šventę remia kasmet, jų požiūris nesikeičia. Žinoma, yra jau nebeveikiančių įstaigų. Yra statybos kompanijų, kurios, suprantama, šiemet nebegalės mūsų paremti. Kai kurių rėmėjų skiriamos sumos keičiasi, mažėja. Tikslus šventės biudžetas turėtų paaiškėti per porą mėnesių”, – sakė R.Mockus.
Jis pasakojo, kad po pernai vienu metu vykusios burlaivių regatos ir Jūros šventės kokybės kartelė pakelta itin aukštai. „Šiemet visi turėtų suprasti, kad tokio burlaivių kiekio neturime galimybių sulaukti. Laivai į uostą nevyksta, kol jiems negarantuojamas finansavimas, pavyzdžiui, yra tokių laivų, kuriems reikia garantuoti penkias keliones į jūrą, kurių vienos kaina yra 18 tūkst. Lt”, – sakė jis. Planuojama, kad Klaipėdoje šiemet turėtų viešėti keli laivai, tačiau dešimčių būrių jau nebus progos išvysti.
Vilnius: maratonas prasideda kovą
 |
| „Be2gether“ festivalis. Muzika šėlo balose |
Vilniuje didžiųjų švenčių sezonas prasidės jau kovą. Pirmasis eilėje – kinomanų pamiltas jau 15-asis „Kino pavasaris“, kuriam įkandin keliauja taip pat jubiliejinė, jau 10-oji „Mados infekcija“.
Tiesa, skirtingų festivalių organizatoriai nevienodai nusiteikę – vieni nepasiduodami visuotiniam pesimizmui tiki šviesia ateitimi, kiti mėgina suktis iš padėties matydami nepagražintą realybę, treti pripažįsta – sunkmetis ir sumažintas finansavimas smogė itin skaudžiai.
Kovo 18 – balandžio 2 dienomis vyksiančio 15-ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai šventės pradžios laukia su nekantrumu. Šiemet festivalio programa bus dar turtingesnė nei ankstesniais metais. „Mados infekcijos“ organizatoriai taip pat prisipažįsta, kad jiems, kaip ir praėjusiais metais, teko protingai pataupyti, tačiau festivalio programa bus graži ir jubiliejinė.
Nors buvo kilę diskusijų – vyks ar nevyks šiemet muzikos ir meno festivalis „Be2gether“, jis jau buria gerbėjų minias ir ruošiasi vasaros fiestai. Gal be tokio didelio džiaugsmo, tačiau pamažu savo biudžetus tvarkosi ir sostinės gyventojų pamėgtas festivalis „Vilnius Jazz“ bei teatrališkosios „Sirenos“. Penkių festivalių organizatoriai beveik vienbalsiai sutarė, kad ypač skaudus jiems menkas valstybės finansavimas – vieni visai negauna lėšų, kiti – tik trupinius, o komercinių rėmėjų paieškos sunkmečiu reikalauja dirbti išsijuosus.
Kaunas: kokybės kartelės nenuleis
 |
| „Kaunas Jazz 2008“ - festivalio atgarsiai |
Du pagrindiniai Kaune vykstantys tarptautiniai festivaliai „Kaunas Jazz“ ir „Pažaislio muzikos festivalis“ šiemet taip pat bus jubiliejiniai: vienas vyks 15-ąjį, kitas – 20-ąjį kartą. Festivalių rengėjai prisipažįsta, kad tokias progas norėtųsi paminėti išskirtiniais renginiais, tačiau sunkmetis diktuoja savo ritmą, todėl visų sumanymų įgyvendinti nepavyks. Vis dėlto žiūrovams iš ko rinktis bus. Nenuleisti iškeltos kokybės kartelės festivalių rengėjams padeda draugai – festivaliuose ne pirmą kartą pasirodantys atlikėjai ir kolektyvai.
Šiemet 15 kartą vyksiančio tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio rengėjai didžiąją dalį programos jau suderino. Pasak festivalį koordinuojančio Kauno valstybinės filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos, nepaisant nepadidėjusio rėmėjų būrio, festivalis vyks, kaip įprasta, visą vasarą. Nebus atsisakyta ir įspūdingų festivalio atidarymo, uždarymo bei Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirto koncerto. Tačiau šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, žiūrovams bus pasiūlyta daugiau kamerinių pasirodymų.
Balandžio 29 – gegužės 3 dienomis vyksiantis festivalis „Kaunas Jazz 2010“ pasinerti į džiazo muzikos fiestą kvies jau 20 kartą. Festivalio meno vadovė Indrė Jučaitė neslėpė, kad sunkiausia misija buvo išspręsti rebusą: kaip turint minimalų rėmimą įstengti pasikviesti bent keletą džiazo elitui priskiriamų atlikėjų ir kolektyvų.
