Ši viename Klaipėdos darželyje (įstaigos pavadinimas redakcijai žinomas, – aut.past.) penkiamečių grupėje kilusi konfliktinė situacija jau tampa įprasta. „Nors vaikų Lietuvoje mažėja, tačiau darbo mūsų specialistams tik daugėja. Vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais tik daugėja“, – pažymėjo Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Ulijana Petraitienė.
Be dėmesio lieka 20 vaikų
Auklėtoja Aldona (vardas pakeistas, – aut. past.) neprognozuojamo būdo Lauryną (vardas taip pat pakeistas) auklėja jau trejus metus. Anot auklėtojos, situacija tik blogėja.
„Kai aš visą dėmesį sutelkiu į jį vieną – viskas būna gerai. Tačiau tada be dėmesio lieka kiti dvidešimt vaikų. Aš negaliu nuo Lauryno atsitraukti nė minutei, nes tai visai neprognozuojamas vaikas. Vieną minutę jis gali šypsotis, o netrukus trenkti kitam vaikui, pastumti jį“, – pasakojo Aldona. Savo praktikoje ji turėjo ne vieną „sunkų“ vaiką, tačiau Lauryno atvejis itin sudėtingas.
O jei kas atsitiks? Kas atsakys?
„Trejus metus su juo dirbau. Liko dar keli mėnesiai. Aš pabaigsiu darbą su juo ir perduosim ikimokyklinei grupei. Bet aš nerimauju, kas bus su juo. Mama, sakė, kad kreipėsi į specialistus. Bet kas žino, ar ji iš tiesų kreipėsi“, – svarstė auklėtoja.
„Aš esu už tokių vaikų integraciją. Už tai, kad jie nebūtų atstumti. Tačiau tam turi būti sąlygos. Apie kokį kokybišką kitų vaikų ugdymą galima kalbėti, kai grupėje yra toks vaikas?“ – retoriškai klausė Lauryno auklėtoja.
Grupėje Laurynas jau buvo prakirtęs bendraamžei antakį, sutrenkęs vienam galvą, ne vieną pastūmęs, įspyręs. „Man sako: Bet gi nieko rimto nenutiko? Taip, dar nenutiko. Ar mes turime sulaukti, kol nutiks kas rimto? Kas tada atsakys? Ogi aš! Tėvai taip ir pasakė: „Auklėtoja, atsakysite jūs.“ Ar man reikia tokios rizikos“, – klausia pedagogė. Direktorė jos paguosti negalėjo – įdarbinti padėjėją tiesiog nėra lėšų.
Rado tupintį po stalu
„Tuo vaiku“ praminto Lauryno mamai labai skaudu klausyti, kai kalbama apie jos vaiką. Dėl sunkios situacijos darželyje jai teko išeiti iš darbo. Naktimis prastai mieganti motina pati pagalbos kreipėsi į psichologus.
Tai, kad su vienturčiu sūnumi kažkas negerai, mama pastebėjo, kai jam suėjo treji. „Tada keitėme darželį, vaiką tai traumavo, prisidėjo ir skyrybos su vyru“, – galimas priežastis vardijo pašnekovė. Vaikas užsivėrė, į bet kokią negatyvią reakciją jis ėmė reaguoti karingai.
Darželyje Laurynui taip ir nepavyko susirasti draugų. Ir, anot mamos, būtent jis tapo auka. „Įsivaizduokit, kaip jaustis vaikui, kai jam sakoma: „Tu nelįsk prie vaikų!“ Jis nori draugauti, o jam neleidžiama. Vieną kartą atėjusi jo parsivesti radau vaiką tupintį po stalu, kai kiti tuo metu žaidė“, – prisiminė mama.
Kaip jaustis vaikui, kai jam sakoma: nelįsk prie vaikų?
Vaikas mamai guodėsi, kad kartą viena mergaitė jam ėmė kutenti kojas ir šis jai spyręs. Kai auklėtoja jį išsivedė – vaikai ėmė ploti. „Įsivaizduokite, kaip jaustis žmogui, kai visi yra nusiteikę prieš. Tai ir suaugusiam būtų sunku ištverti, ką kalbėti apie vaiką“, – svarstė ji.
Mama, kaip ir jos sūnus, su skausmu prisimena ir Rudenėlio šventę darželyje. Vaikai susinešė rudens gėrybių vaišes, vėliau visi kartu ragavo. „Jis atbėgo verkdamas pas mane ir ėmė guostis: „Mama, man neleido vaišintis!“ Jis šitaip už kažką buvo nubaustas“, – prisiminė pašnekovė. Namie vaikas pasakojo ir apie tai, kad supykusi auklėtoja sykį jį gąsdino vieną patį paliksiantį lauke.
Nebežino, kur kreiptis
Kai Laurynui buvo treji, motina jau kreipėsi į psichologus, socialinius pedagogus. Tačiau testai parodė, kad sutrikimų turinčiam berniukui nereikia lankyti darželio vaikams su specialiaisiais poreikiais. „Situacija dabar tokia, kad šiam darželiui jis – per blogas, o anam – per geras“, – reziumavo klaipėdietė.
Ji įsitikinusi, kad darželio pakeitimas vaikui – nebūtų išeitis. „Jis yra duobėje, reikia ieškoti būdų, kaip jam padėti“, – teigė mama.
Ieškodama pagalbos ji kreipėsi ne į vieną specialistą. Su vaiku užsiregistravo ir „Didžiojo draugo“ programoje – viliasi, kad atsiras savanorių, kurie gebės atstoti mažyliui didįjį brolį.
„Dabar mes drauge remontuojame namus, jis man padeda. Sako, kad nori pasikviesti svečių. Labai nori draugauti“, – 15min pasakojo mama.
Ji nusprendė, kad kurį laiką vaikui geriau pabūti namie. Aistroms nuslopus, Laurynas grįš į darželį, o jo elgesį grupėje vertins Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistė.
Beldėsi į ministerijos duris
Darželio Vaiko gerovės komisijai priklausanti visuomenininkė Kristina Paulikė įsitikinusi, kad kiekvienoje tokioje įstaigoje būtinas psichologas, socialinis pedagogas.
„Bent po pusę etato. Dabar matome, kad vaikų, kuriems reikia pagalbos, vis daugėja, tačiau nėra, kas jiems padėtų. Darželis dar yra ta vieta ir tas laikas, kai galima vaiką palenkti, nukreipti, pasirūpinti juo, kad ateityje nebekiltų problemų. Nes laiku nesuteikus pagalbos mokykloje gali būti dar sunkiau“, – įsitikinusi moteris, pati dirbusi socialine darbuotoja švietimo įstaigoje.
Svarbu, kad problema būtų laiku identifikuota.
K.Paulikė ne kartą rašė raštus savivaldybei, ministerijoms ir bandė įtikinti, kad būtina darželiuose įdarbinti jei ne psichologų, tai bent socialinių pedagogų. „Tai mes darome jau keletą metų. Atsakymas, jei tokį gauname, būna vienas – nėra pinigų. Kada pagaliau suprasime, kad švietimas valstybėje turi būti prioritetinė kryptis?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Turi du etatus, dirba aštuoni
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Ulijana Petraitienė pasakojo, kad kasmet suteikia vis daugiau konsultacijų tėvams, vaikams, pedagogams. Pernai uostamiestyje ši tarnyba suteikė per 10 tūkst. konsultacijų. Nors dar prieš kelerius metus vidutiniškai būdavo konsultuojama po 6 tūkst. kartų.
„Iš tiesų vaikų su elgesio bei emocijų sutrikimais daugėja. Deja, bet ir atvejai darosi vis sudėtingesni. Pernai turėjom pusšimtį grupių, kai buvo analizuojami sudėtingi atvejai. Svarbu, kad problema būtų laiku identifikuota, o ne vilkinama“, – pažymėjo pašnekovė.
Tarnyboje du etatai skirti darbui su ikimokyklinukais. Tačiau iš tiesų darbo sočiai pakanka aštuoniems specialistams.
„Būtina išsiaiškinti atvejus, kodėl vaikai turi problemų ir bandyti jiems padėti. Neseniai turėjom berniuką, kuris darželinukų grupėje elgėsi agresyviai, buvo neprognozuojamas. Netrukus išsiaiškinome, kad jo šeimoje tėvas mušdavo mamą, vaikas dėl to išgyveno“, – pasakojo U.Petraitienė.
Ji sutiko, kad darželiuose psichologų ar bent socialinių pedagogų labai reikėtų. Ryškėja ir dar viena problema – daugėja vaikų, turinčių skaitymo ar rašymo sutrikimų.
