Susirėmimų buvo galima išvengti

„Psichologiškai laikytis buvo sunku, reikėjo sugerti visas – ir teigiamas, ir neigiamas – minios emocijas, bet vyrai sugebėjo išlaikyti, – Vilniaus riaušių įspūdžiais su „Vilniaus diena“ dalijosi VST Operatyvaus valdymo ir parengimo skyriaus viršininkas Saulius Umbrusevičius. – Įsivaizduokit: grįžom po vidurnakčio, pirmą antrą valandą. O penktą reikėjo keltis ir į Klaipėdą važiuoti.“

Žiūrint į veidus žmonių, kurie buvo Klaipėdoje ir Vilniuje, skirtumas didžiulis. Juk matyti iš veido, kuris atėjo vedamas piktų kėslų, o kuris ten pateko netyčia, – sakė Saulius Umbrusevičius.Šeštadieninis Klaipėdos mitingas buvo kur kas ramesnis. V.Umbrusevičiaus teigimu, neramumų išvengti padėjo greitai išmoktos Vilniaus pamokos. „Ten renginys praėjo ramiai, buvo daug geresnė padėtis nei Vilniuje. Žiūrint į veidus žmonių, kurie buvo Klaipėdoje ir Vilniuje, skirtumas didžiulis. Juk matyti iš veido, kuris atėjo vedamas piktų kėslų, o kuris ten pateko netyčia. Klaipėdoje prevencija buvo labai gera: įtartinus žmones policija ištraukė iš minios, tikrino, atėmė akmenis, degųjį skystį“, – uostamiesčio tvarkdarius gyrė S.Umbrusevičius.

Pasak jo, vadinamasis „face control“ būtų labai palengvinęs ir padėtį Vilniuje. „Skirtumas tarp renginių Vilniuje ir Klaipėdoje parodė, kad prevencija tikrai veiksminga. Vilniuje, jeigu tai būtų buvę padaryta, būtume galėję išvengti nesklandumų. O paskui – ką jau padarysi“, – atsiduso pareigūnas.

S.Umbrusevičiaus žodžiais, atsižvelgiant į panaudotos amunicijos kiekį Vilniuje sužeistųjų būta nedaug. Į medikus kreipėsi 34 asmenys.

„Sužeidimų, palyginti su išnaudotų šaudmenų kiekiu, buvo nedaug. Iš ginklų naudojimo ir sužeidimų skaičiaus pareigūnų darbą vertinu labai teigiamai“, – sakė jis. Esą Vilniuje, pirminiais duomenimis, VST pareigūnai iššaudė daugiau nei 1000 guminių kulkų.

„Palyginti su Vakarų Europa, pavyzdžiui, prancūzai per valandą iššaudo tiek, kiek mes iššaudėme per visą vakarą. Mes labai taupėme, kiekvienai komandai buvo įsakyta taupyti šaudmenis, nes nežinojome, kiek viskas tęsis“, – pridūrė S.Umbrusevičius.

Pašnekovas taip pat teigė savo akimis matęs, kaip vienas riaušininkas smarkiai nukentėjo nuo VST pareigūno paleistos guminės kulkos. Esą vyras kaip tik kėlė akmenį irį ketino paleisti į pareigūnus, tačiau kulka jam sužalojo plaštaką. „Šūvis, manau, buvo visai netikėtas, gal žmogus į kojas taikėsi“, – svarstė „Vilniaus dienos“ pašnekovas.

VST pareigūnai po riaušių Vilniuje sulaukė nemažai kritikos dėl sužeistųjų, kuriems guminės kulkos kliuvo į galvos sritį. S.Umbrusevičius įsitikinęs, kad nė vienas pareigūnas tyčia aukščiau juosmens nešaudė.VST Operatyvaus valdymo ir parengimo skyriaus viršininkas taip pat pasidžiaugė, kad pareigūnai nesileido į tiesioginį kontaktą su riaušininkais. Savo pareigūnų darbą S.Umbrusevičius linkęs vertinti keturiais balais iš penkių galimų.

VST pareigūnai po riaušių Vilniuje sulaukė nemažai kritikos dėl sužeistųjų, kuriems guminės kulkos kliuvo į galvos sritį. S.Umbrusevičius įsitikinęs, kad nė vienas pareigūnas tyčia aukščiau juosmens nešaudė.

„Pirmiausia mūsų pareigūnai mokomi šaudyti vien į kojų sritį: tai ir saugiau, ir veiksmingiau. Antra – šitą ginklą naudoja ne tik mūsų struktūra. Vykstant tokiam intensyviam žmonių judėjimui, gali būti ir rikošetų, ir visiškai atsitiktinių pataikymų. Bet sąmoningo taikymosi į galvas tikrai nebuvo. Aišku, gali būti visko: pareigūnas gali paslysti, kryptelėti“, – tikino vienas VST vadovų.

Pasak jo, riaušėse nedalyvavę, tačiau kulkų paragavę sužeistieji neturėtų kaltinti tik pareigūnų. „Žmonės juk turėjo suprasti, kad vyksta operacija. Jie turėjo pasišalinti iš aikštės, netrukdyti darbui ir sau nekelti pavojaus. Pats visus stūmiau iš aikštės“, – pabrėžė pareigūnas.

Gana rimtų sužeidimų patyrė ir VST pareigūnai. Iš grindinio išlupti akmenys, nepaisant apsauginių šalmų, skriejo į veidus. Padariniai – nuo nežymaus kraujavimo iki žandikaulio lūžio. „Vyrai jaučiasi taip, kaip galima jaustis patyrus tokių sužeidimų“, – sakė vienas VST vadovų.

Anot S.Umbrusevičiaus, nors riaušės Vilniuje sutramdytos gana efektyviai, yra būdų tai daryti dar geriau. „Jei būtume turėję vandens patranką, guminių kulkų būtų ir neprireikę. Visi būtų buvę palaistyti vandeniu, sušalę ir išsiskirstę po namus“, – technikos stygiumi skundėsi pašnekovas.

Be to, norint efektyviai pasiruošti masiniams neramumams, VST pajėgas esą reikėtų padvigubinti. Šiuo metu tarnyboje dirba apie 1100 pareigūnų. „Didesnė dalis – apsaugos ir konvojavimo kuopos, kurias galime pasitelkti tik ypatingais atvejais. Bet galime nefantazuoti – tarnybos niekas neišplės. Jau žinau, ką valdžia pasakys“, – didelių vilčių nepuoselėjo S.Umbrusevičius.