Lietuvos valstybės sienų tarptautinis įteisinimas truko net 24 metus po šalies nepriklausomybės atkūrimo.
S.Grybauskaitės teigimu, Lietuvai – tai reikšmingas simbolinis žingsnis, nes galutinai įteisinamos visos valstybinės sienos. Lietuvos valstybės sienų tarptautinis įteisinimas truko net 24 metus po šalies nepriklausomybės atkūrimo.
Šia sutartimi taip pat nustatoma išskirtinė ekonominė zona ir kontinentinis šelfas Baltijos jūroje, aiškiai nubrėžiamos jūros vandenų ir dugno ribos. Šioje teritorijoje Lietuva galės vykdyti ekonominę ir žvejybinę veiklą, ištirti, kokios naudingosios iškasenos glūdi dugne ir užsiimti jų gavyba. Per sieną taip pat bus tiesiama Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „Nord Balt". Pasak šalies vadovės, ši Lietuvos ir Švedijos jūros sienos sutartis reiškia ir tai, kad „Nord Balt" elektros jungtis eis per saugią teritoriją.
Susitikime didelis dėmesys buvo skirtas regiono saugumo ir gynybos klausimams. Prezidentė su Švedijos Ministru Pirmininku aptarė padėtį Ukrainoje, Karaliaučiaus militarizaciją ir nepriimtiną Rusijos karinės galios demonstravimą Baltijos bei Skandinavijos šalių pasienyje.
Rusijos veiksmai Ukrainoje, karinės pratybos Baltijos jūroje ir mūsų pasienyje, kuriose repetuojami puolamieji scenarijai, prieš mus nukreiptas informacinis karas kelia grėsmę regiono saugumui, – sakė D.Gybauskaitė.
„Rusijos veiksmai Ukrainoje, karinės pratybos Baltijos jūroje ir mūsų pasienyje, kuriose repetuojami puolamieji scenarijai, prieš mus nukreiptas informacinis karas kelia grėsmę regiono saugumui. Todėl būtina stiprinti NATO vaidmenį regione, su Aljanso partnerėmis Švedija ir Suomija vykdyti bendras karines pratybas, jų metu stiprinti regiono gynybinę parengtį, gerinant karių gebėjimus derinti savo veiksmus su sąjungininkais ir vykdyti bendras operacijas", – sakė Prezidentė.
Nors Švedija ir nėra NATO narė, tačiau jau dabar dalyvauja NATO karinėse pratybose ir tarptautinėse operacijose, yra įsijungusi į NATO greitojo reagavimo pajėgas, kartu su Suomija vykdo Islandijos oro policijos misiją.
Šalies vadovė su Švedijos ministru pirmininku taip pat aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, ekonominius ryšius ir energetikos klausimus. Pasak Prezidentės, Švedija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė ir padeda mums užsitikrinti energetinį savarankiškumą – kartu su Švedija įgyvendinamas elektros jungties „Nord Balt" projektas. Tai antrasis strateginės reikšmės energetikos projektas Lietuvoje po šių metų pabaigoje pradėsiančio veikti Klaipėdos suskystintų dujų terminalo.
Nutiesus 450 km ilgio elektros jungtį su Švedija ir „Litpol Link" jungtį su Lenkija bus užbaigta regioninė Šiaurės šalių „Nord Pool Spot" elektros rinka, o Lietuvai užtikrintas saugus elektros tiekimas už mažesnę kainą.
Šiuo metu Lietuva beveik 70 procentų elektros energijos importuoja iš Rusijos, todėl ekonomiškai ir energetiškai yra pažeidžiama.
Šiuo metu Lietuva beveik 70 procentų elektros energijos importuoja iš Rusijos, todėl ekonomiškai ir energetiškai yra pažeidžiama.
Susitikime taip pat išsakyta parama ES Rytų partnerystės politikai ir šių šalių siekiui rinktis europinės integracijos kelią. Lietuvos valstybės ir Švedijos vyriausybės vadovai griežtai pasmerkė neteisėtą Krymo aneksiją ir pabrėžė būtinybę pasirašyti likusią ES ir Ukrainos asociacijos sutarties dalį artimiausiu metu. Artimiausiu metu taip pat yra numatomas ir asociacijos sutarčių pasirašymas su Gruzija ir Moldova.
