Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė klaipėdiečių verslininkų apeliacinį skundą ir paliko galioti mokesčių administratoriaus sprendimą.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) išsiaiškino, kad Klaipėdos rajone kelis žemės ūkio paskirties sklypus įsigiję ir jų paskirtį pakeitę sutuoktiniai, siekdami mokesčių naudos, nekilnojamuoju turtu prekiavo prisidengdami formaliais sandoriais. Sklypai pirmiausia buvo išskaidyti į mažesnius gyvenamajai statybai skirtus sklypus, vėliau sutuoktiniai jais tarpusavyje susimainė, o gautų pajamų natūra nedeklaravo. Tais pačiais metais buvo sudaryti jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų dovanojimo sandoriai – dalis sklypų buvo perduoti artimų giminaičių nuosavybėn, pastarieji juos netrukus pardavė žemesnėmis arba tomis pačiomis, kaip nurodyta dovanojimo sutartyse, kainomis.
„Akivaizdu, kad šiuo atveju tikėtasi su mokesčiais susijusios naudos. Formaliais dovanojimo sandoriais buvo siekiama įteisinti didesnę turto vertę, išvengiant tiesioginio pardavimo sandorio ir pareigos sumokėti mokesčius valstybei. Be to, nekilnojamojo turto sandoriai vykdyti tęstinį laikotarpį, ši veikla buvo savarankiška ir atitiko kitus individualios veiklos požymius, todėl žemės sklypų dovanojimo sandoriai buvo eliminuoti, o pajamos, gautos iš sklypų pardavimo, pripažintos mokėtojo pajamomis ir apmokestintos. Šis galutinis teismo sprendimas patvirtina VMI sprendimus ir suformuoja bendras mokesčių taikymo taisykles byloje nagrinėtu klausimu“, – sakė Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas.
Sutuoktiniams bendrai teks sumokėti ne tik per 197 tūkst. gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčio bei „Sodros“ įmokų, bet ir beveik šimtatūkstantinę sumą delspinigių bei baudų. Mokestiniai ir teisminiai ginčai truko beveik dvejus metus.
