Muzikantas Viktoras Diawara lofte kuriasi įkvėptas Niujorko loftų. „Tai nebuvo labai sena svajonė. Buvome su „Skamp“ keliuose loftų vakarėliuose Niujorke. Mane sužavėjo didelės erdvės. Čia juk ne kaip butą įrengti, o namą – viską gali daryti pagal savo fantaziją“, – pasakojo V.Diawara. Anot jo, su draugų grupe pradėjus ieškoti lofto Vilniuje, dauguma norinčiųjų persigalvojo. Tačiau V.Diawara idėjos neišsižadėjo. Sulaikė ir mintis, kad didžiulę, daugiau kaip 150 kvadratinių metrų erdvę buvo galima įsigyti pigiau nei Senamiestyje vieno kambario butą.
Išsipirko visą aukštą
Loftų Vytenio gatvėje, kur įsikūręs ir V.Diawara, bendrasavinininkas Igoris Makarovas tvirtino, kad Naujamiestyje kurti loftus patogiausia. Pats jis kol kas gyvena įprastame bute, o įsikraustyti į loftą žada po metų kitų.
 |
| I.Makarovo nuotr. /Gyvenant lofte, labai svarbi gyventojų vienybė. |
„Idėją pradėjome įgyvendinti prieš porą metų. Išsipirkome visą aukštą, kad nekiltų problemų dėl to, kad kažkas dirbs ar ūš už sienos“, – sakė I.Makarovas. Anot jo, loftų bendruomenė ketina plėstis, tačiau konkrečių planų nėra. Vytenio gatvės loftų projektas nuo kitų skiriasi tuo, kad čia atsikraustę gyventojai neturi patys rūpintis miesto komunikacijų įrengimu – tuo pasirūpino loftų aukšto savininkai.
Gyvena ne tik menininkai
Pasak I.Makarovo, gyventojai lofte skirtingi – jaunimas, meno žmonės, bet yra ir, pavyzdžiui, gydytojų. „Dažniausiai loftų gyventojams visas reikalingas komunikacijas – šilumą, vandenį, elektrą, tiekia vienas tiekėjas, tad gyventojai yra priklausomi. Mes ketiname prisijungti prie bendrųjų miesto tinklų“, – sakė I.Makarovas. Jo tvirtinimu, loftai geresni už butus statybos kokybe ir tuo, kad yra laisvė kūrybai – kiekvienas įsikėlęs gali savo būstą lipdyti savaip.
„Man svarbu, kad čia yra ir įrašų studija, ir namai. Vieta ne tik gyvenimui, bet ir kūrybai“, – kalbėjo V.Diawara, tvirtindamas, kad jam gamyklos aplinka patinka. „Nesakau, kad nenorėčiau šalia parko, kur galėčiau pasivaikščioti su šuniuku ar gimsiančiu vaikeliu“, – sakė jis. Pasak atlikėjo, gyvenimas lofte netinka bet kam. „Ne kiekvienas gali gyventi gamykloje. Čia traukia triukšmingos sielos menininkus. Ir centras netoli“, – sakė V.Diawara, pats į savąjį loftą ketinantis įsikraustyti iki metų pabaigos.
Trūksta vieningumo
Savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus Miesto centrinės teritorijos poskyrio vyriausiasis specialistas Edmundas Broga, vardijo loftininkų daromas klaidas. „Pavieniai loftininkai vaikšto apleistų gamyklų koridoriais, išsiperka gabaliuką, bando patys projektuotis. Viskas juk turi būti kolektyviai daroma – sanitariniai mazgai, vidaus, lauko komunikacijų tinklas. O dabar chaosas, kai visi mėgina po vieną kurtis“, – kritikavo architektas.
[[Parduodamų patalpų nemažai, bet iš karto reikia turėti daug pinigų, ne kiekvienas turi namuose tokį „grynųjų lagaminėlį, – I.Makarovas. ]]Jis tikino, kad didžiausia blogybė ir yra loftininkų vienybės stygius. Taip pat specialistas skeptiškai vertino ir techninę gyvenimo lofte pusę. „Sudėtinga pritaikyti gamyklų šilumos, elektros ir kitus tinklus buičiai. Čia nėra ir specialių automobilių stovėjimo aikštelių“, – sakė E.Broga. Anot jo, įrengti gyvenamąsias patalpas gamyklose paplitę tarp kūrybos žmonių, esą krizei apėmus susidomėjimas loftais gali ir augti, nors kol kas masinio reiškinio nėra.
Svarbiausia gyvybė
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentas Eugenijus Staniūnas teigė, kad blogiausia, kai kažkokie miesto kūno elementai yra negyvi. Net jei tai ir pramonės teritorijos. Urbanistas pabrėžė kelis dalykus, į kuriuos svarbu atsižvelgti svarstant apie įkurtuves lofte.
„Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kad pramonės teritorijos dislokuotos toliau nuo gyventojų aptarnavimo įstaigų. O juk žmonėms reikia nueiti ir į parduotuvę, ir į vaikų darželį, mokyklą“, – aiškino specialistas. Pasak E.Staniūno, gamyklų teritorija dažnai išasfaltuota, tad išleisti vaikus pasilakstyti ar pasivaikščioti pagyvenusiems žmonėms netinka.
Perspektyvos blausios
„Ober-Haus“ nekilnojamojo turto bendrovės vadovas Lietuvoje Vytas Zabilius loftų tradicijos nelaiko perspektyvia. „Loftai atsiranda paverčiant pramonines patalpas gyvenamosiomis, o mūsų centrinėje miesto dalyje tas virsmas dažniausiai vyksta rekonstruojant patalpas visiškai – nugriaunant ir iš naujo statant, taigi tų loftų kaip ir nebelieka“, – aiškino jis. Didelė kliūtis įsikurti loftuose yra patalpų užterštumas. „Jei buvo vykdomas metalo apdirbimas, veikė dažymo cechai, juos reikia ne tik perstatyti, bet ir išvežti gruntą. Gyventi jie netinka pagal higienos normas, – sakė V.Zabilius. – Žinoma, priklauso nuo to, kokia buvo gamykla. Dažniausiai gamyklos virsta administracinės paskirties pastatais. Iš principo neblogi loftai išeitų Antakalnyje, kur yra buvusi gamykla.“
V.Zabilius sakė, kad užklausų apie tokias patalpas nekilnojamojo turto bendrovė sulaukia mažai. „Butų pasirinkimas pakankamai didelis, o čia – derinimo problemos, reikia burti bendruomenę, o jei veikia gamykla, tai ten išvis niekas nenori gyventi ir sunku suderinti visus interesus“, – reziumavo V.Zabilius.
