Jei Marijampolės valdžia palaimintų bendrovės „Travėja“ architektų siūlomą Vytauto parko sutvarkymo projektą, lėšų šiems darbams ieškoti nereikėtų.
Centrinei miesto daliai rekonstruoti savivaldybė yra gavusi beveik 71 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos fondų. Minėtų vizijų nustebinti miestiečiai skambina pavojaus varpais, mat parką žadama pradėti tvarkyti jau šiemet.
Šiuo metu apleistas Vytauto parkas prieškariu buvo mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio vieta. Per parką vinguriavęs Jevonis po karo buvo „įkištas“ į požeminius vamzdžius. Kad parkas vėl taptų poilsio oaze, upelį siūloma „ištraukti“ į paviršių. Tuomet Jevonis atvira vaga per parką tekėtų apie 60–70 metrų, paskui grįžtų į vamzdžius.
Parke esama Vytauto Didžiojo ir Tauro apygardos partizanų atminimo paminklų bei Kančių koplytėlės. Architektai norėtų čia matyti kur kas daugiau akcentų – čiurlenantį fontaną, vaikų žaidimų aikštyną. Taip pat siūloma atkurti kadaise čia buvusį tiltelį, atstatyti parko vartus.
Parko pertvarkos projekto vadovės Alvyros Taujinskienės teigimu, būtina atnaujinti parką kertančius inžinerinius bei komunikacijų tinklus, restauruoti šiuo metu daugelio pasipiktinimą keliantį viešąjį tualetą, nutiesti takus ir įrengti visos teritorijos apšvietimą.
Tam, pasak dienraščio, daugelis Marijampolės gyventojų pritartų, bet tik ne Jevonio „ištraukimui“ iš žemės.
Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus vedėjo Anatolijaus Lesnicko bei Marijampolės gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties direktoriaus Arūno Balsevičiaus, pagal tyrimus Jevonis – nešvariausias vandens šaltinis mieste.
Upelis skleidžia nemalonų kvapą, jo vandenyje randama daugybės ligų sukėlėjų. Į Jevonį daugybe kanalizacijos vamzdžių nevalytos nuotekos atiteka iš pakrantėje stovinčių individualių namų. Dėl didžiulės taršos kai kuriose vietose upelyje susidaręs daugiau kaip pusės metro dvokiančio dumblo sluoksnis.
Abejonių marijampoliečiams sukėlė ir užmojai dalį dabar parke augančių medžių pakeisti Lietuvai nebūdingais raudonlapiais ąžuolais, magnolijomis, rododendrais, kalninėmis pušimis.
„Gal vienas kitas toks augalas kaip akcentas ir tiktų, bet formuoti iš jų alėjas nederėtų“, – teigė ne vienus metus Suvalkijos gamtą tiriantis A.Balsevičius.
Bendrovės „Travėja“ direktorius Algirdas Grabauskas padėties nedramatizuoja.
„Kol kas tai siūlymai. Kaip bus iš tikrųjų, dar anksti kalbėti“, – sakė jis. Esą baigus rengti parko pertvarkos projektą jį dar reikės derinti su paminklosaugos, aplinkosaugos ir kitų sričių specialistais.
