Vilma teigė Švedijoje gyvenanti su keturiais savo vaikais, du iš jų yra pilnamečiai. Praėjusią savaitę su vyriausiuoju 22 metų sūnumi ir jo mergina moteris lankėsi bare, tačiau tikino nevartojusi alkoholio ir gėrusi tik kavos. Tuo tarpu šešiolikmetė dukra su dešimtmečiu berniuku liko namuose.
Apie vidurnaktį kompanija bare įsivėlė į konfliktą. „Ten, žinot, kaip bare, ir šokiai vyko. Mano sūnų pradėjo keturi mušti. Tai aš, mama, pradėjau skirti. Tada kliuvo ir man. Sūnus mažiau nukentėjo negu aš. Mane atsigulusią spardė“, – pasakojo moteris. Anot jos, atvažiavę policijos pareigūnai ir ją, ir sūnų išvežė į policijos nuovadą. Tai greičiausiai atkreipė Švedijos socialinių tarnybų dėmesį.
„Nedavė pūsti, nė kraujo nepaėmė, paprasčiausiai dėl mano būsenos – mano galva buvo visa sudaužyta, visa mėlyna – jie pamanė, kad aš esu girta. Kitą dieną socialinės tarnyba gavo policijos pareiškimą, kad motina buvo uždaryta į policijos nuovadą, girta. Ir už tai vaiką mano pagrobė – be jokios teismo nutarties, be mano parašo...“ – pasakojo Vilma.
Nedavė pūsti, nė kraujo nepaėmė, paprasčiausiai dėl mano būsenos – mano galva buvo visa sudaužyta, visa mėlyna – jie pamanė, kad aš esu girta. Kitą dieną socialinės tarnyba gavo policijos pareiškimą, kad motina buvo uždaryta į policijos nuovadą, girta. Ir už tai vaiką mano pagrobė – be jokios teismo nutarties, be mano parašo... – pasakojo moteris.Pasak lietuvės, po kelių dienų ji niekaip nesulaukė iš mokyklos grįžtančio sūnaus. Tuomet jai paskambino iš vietos socialinių tarnybų ir informavo, jog vaiką iš mokyklos išsivežė pareigūnai. Moteris pasakojo ketvirtadienį turėjusi susitikti su sūnumi, tačiau iš ryto jai paskambino socialinio skyriaus darbuotoja ir informavo, kad susitikimas atšauktas. Jai esą nedavė net pasišnekėti su berniuku telefonu. Lietuvė teigė nė nežinanti, ar berniukas yra tame pačiame mieste.
„Jie įtaria, kad aš priklausoma nuo alkoholio, nes policija pranešė, kad buvau uždaryta. Bet man net medicinos pagalbos nesuteikė“, – tikino Vilma.
Problemų kyla nebe pirmą kartą
Kada tiksliai prieš dvi savaites – ketvirtadienį ar penktadienį – įvyko incidentas bare, Vilma negalėjo pasakyti. „Ketvirtadienį ar penktadienį, spalio 14 ar 15 dieną – tikrai nepamenu. Žinokite, jaučiu nuolatinį stresą, aš vaistus vartoju nuo nervų. Mano tiesiog rankos dreba, aš visa drebu“, – apibūdino ji.
Moteris pasakojo jau ne be pirmą kartą turinti reikalų su Švedijos socialinėmis tarnybomis – pareigūnai sūnų norėjo išsivežti ir pernai, tačiau jis liko jos globai. Lietuvė tvirtino nežinanti, kuo neįtinka pareigūnams.
Vilma pasakojo gyvenanti Švedijoje jau ketverius metus. Pirmuosius dvejus dirbo, vėliau sumažėjus krūviui neteko darbo. Pastaruoju metu Vilma mokėsi švedų kalbos, kad galėtų susirasti naują darbą. Gyventi padėjo vyresni sūnūs. Ji tikino, kad atgavusi berniuką išparduos visą Švedijoje turimą turtą ir grįš į Lietuvą.
Oficialios informacijos nedaug
Lietuvos ambasados Švedijoje atašė, kuruojanti konsulinius klausimus ir ryšius su lietuvių bendruomene, Monika Bimbaitė naujienų portalui 15min.lt pasakojo bendravusi tiek su vaiko motina, tiek su tėvu. Tačiau ji pabrėžė negalinti atskleisti daug informacijos apie šią istoriją, nes tai privatūs šeimos reikalai. Be to, ambasadai nėra žinomi visi Švedijos socialinių tarnybų atliekami veiksmai. Ji leido suprasti, kad į redakciją paskambinusios moters ir Švedijos pareigūnų versijos skiriasi.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad šią informaciją turime, susisiekėme su Švedijos socialinės apsaugos tarnyba, kiek galime, bendradarbiaujame“, – teigė diplomatė.
M.Bimbaitė tvirtino, kad Švedijos socialinė tarnyba informavo garantavusi Vilmai vertėją, jog jai būtų paaiškinti visi atliekami veiksmai. Visi dokumentai bus verčiami į lietuvių kalbą.
(Papildyta 15.18 val.) Gerai tai, kad Švedija priklauso ES
Ambasada apie šią istoriją turėtų netrukus informuoti Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VKTAIT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė sakė, kad informacijos apie Vilmos ir jos sūnaus atvejį dar negauta. Ji pasakojo, kad dažniausiai užsienio socialinės tarnybos susidomi ten gyvenančių lietuvių vaikais, kai įtaria, jog netinkamai prižiūrimi, paliekami vieni, kad ir trumpam laikui.
„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje iki tam tikro amžiaus neleidžiama palikti vaiko vieno. Netgi kaimynai latviai yra numatę, kad vaikas iki 7 metų negali būti paliktas be suaugusių priežiūros. Tuo tarpu pas mus tokio apribojimo tėvams nėra. Tarkim, jeigu vaikai paliekami vieni, netinkamai prižiūrimi arba nustatoma, kad tėvai smurtauja prieš vaikus, jų socialinės tarnybos gali imtis priemonių ir paimti vaikus. Bet kiek mums teko susidurti, tokia kraštutinė priemonė taikoma tik tada, kai prieš tai būna dirbamas kažkoks socialinis darbas su šeima, tačiau ji nėra linkusi geranoriškai spręsti situacijos“, – kalbėjo O.Tarvydienė.
Anot vaiko teisių apsaugos specialistės, situaciją lengvina tai, kad istorija nutiko Europos Sąjungai (ES) priklausančioje Švedijoje, mat Bendrijoje galioja reglamentas, pagal kurį kitų šalių tarnybos, šiuo atveju – Lietuvos, turi teisę gauti informaciją apie vaiko padėtį, jo atžvilgiu priimamus sprendimus ir t. t. Kur kas sudėtingiau bendradarbiauti su, tarkime, ES nepriklausančios Norvegijos vaiko teisių apsaugos pareigūnais, mat jie atsisakė teikti informaciją.
Vis dėlto Vilmos berniuko ateitis – Švedijos tarnybų rankose, mat sprendimus dėl globos turi teisę priimti valstybė, kuri laikoma vaiko gyvenamąja vieta. Tačiau, pasak O.Tarvydienės, jeigu pareigūnai Švedijoje nuspręstų, kad dešimtmečiui negalima gyventi su motina, Lietuvos VKTAIT galėtų įsikišti į procesą.
„Mes žiūrėtume, ar Lietuvoje yra artimų giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti vaiku. Aišku, tie giminaičiai turi atitikti visus reikalavimus, kad vaikui būtų saugu toje šeimoje. Tada mes įrodinėtume, kad vaikas turi būti parvežtas į Lietuvą. Tai būtų, pavadinkime, tobulas variantas. Tačiau kiekvienas atvejis skirtingas. Reikėtų vertinti, kiek tas vaikas jau gyvena Švedijoje. Yra buvę atvejų, kai vaikai net lietuviškai nekalba. Kiekviena situacija vertinama individualiai, kaip geriausia vaikui“, – tvirtino tarnybos vadovė. Anot jos, jau yra pasitaikę atvejų, kai vaikai buvo grąžinti į Lietuvą, pavyzdžiui, iš Didžiosios Britanijos.
O.Tarvydienė pasakojo, kad tarnybai žinoma viena ankstesnė su lietuvių vaikų globa susijusi istorija, nutikusi Švedijoje. Tačiau tuomet viskas išspręsta „greitai ir gerai“.
