Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sveikatos stebėsena Klaipėdoje: nuo ligų iki geriamojo vandens kokybės

Nepasirašę naujų sutarčių vilniečiai tapo „Vilniaus vandenų“ skolininkais.
Specialistai nepataria gerti vandens iš krano.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras baigė didelės apimties uostamiesčio gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programą.

Joje apibendrinami ir analizuojami 2005 – 2009 m. duomenys, kuriuose apžvelgia demografinę situaciją, socialinę ekonominę būseną, sveikatos būklę, fizinės aplinkos veiksnius, sveikatos priežiūros išteklius ir veiklos, gyvensenos  rodiklius.

„Klaipėdos miesto rodikliai tokia apimtimi renkami, analizuojami, viešinami ir apibendrinami pirmą kartą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Duomenys pagal galimybes renkami bei kaupiami nuo 2005 metų ir lyginami su Lietuvos ir Klaipėdos apskrities rodikliais. Kelių metų rodikliai renkami ir lyginami su kitais rodikliais, kad būtų galima nustatyti rodiklių kitimo tendencijas ir tiksliau suformuluoti atskaitos tašką Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos būklės vertinimui“, - pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro direktorė Ineta Pačiauskaitė.

Gimstamumas ir mirtingumas

Nuo 2005 metų natūrali gyventojų kaita buvo neigiama – mažėjo gyventojų skaičius dėl to, jog gimė mažiau asmenų nei mirė. Kadangi gimstamumas visoje Lietuvoje, o taip pat ir Klaipėdoje turi tendenciją didėti, o mirtingumas – mažėti, tai 2009 metais, Klaipėdoje natūralios gyventojų kaitos rodiklis įgavo teigiamą ženklą. Gimstamumas Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, didėja. 2005 m. gimusiųjų buvo 1608; 2007 m. – 1860; 2009 m. – 2256.

Nuo 2005 metų gyventojų Klaipėdoje sumažėjo 5333 asmenimis. 2009 metais mieste buvo 183434 gyventojai.

Analizuojant 2009 m. mirtingumą pagal lytį ir amžių Klaipėdos mieste, akivaizdu, kad didžiausias mirtingumas tarp vyrų vyrauja 55-74 m. amžiaus grupėje, tarp moterų – vyresnių, nei 75 m. amžiaus. Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų yra didesnis nei moterų. Klaipėdos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2009 metais buvo 11 metų trumpesnė

Vidutinis amžius

Vidutinis klaipėdiečių amžius – 39,3 metai. Tai užfiksuota 2009 metais. Per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis turi tendenciją augti ir yra didesnis už Klaipėdos apskrities (38,6) ir Lietuvos rodiklius (39,2). Klaipėdiečių vyrų vidutinis amžius 2009 metais buvo 36,8 metai ir turi tendenciją didėti, o moterų vidutinis amžius yra 41,3 metai, bet priešingai nei vyrų, turi tendenciją mažėti.

Sergamumas

2009 metais klaipėdiečių bendrasis sergamumas buvo didesnis nei Klaipėdos apskrities ir Lietuvos gyventojų bedrasis sergamumas piktybiniais kraujo ir kraujodaros organų ligomis, endokrininės, kvėpavimo, virškinimo, jungiamojo audinio ir skeleto, urogenitalinės sistemos ligomis, infekcinėmis ir parazitinėmis, akių ligomis.

Klaipėdos mieste bendrojo sergamumo rodikliai tiek suaugusiųjų, tiek vaikų yra aukštesni nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Suaugusiųjų bendrasis sergamumas turi tendenciją mažėti, o vaikų – nemažėja. Tačiau klaipėdiečių sergamumo rodiklis turi tendenciją mažėti.

Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdoje vis daugėja sergančiųjų piktybiniais navikais, endokrininės, nervų, kraujotakos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto sistemos ligomis, taip pat daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų bei įgimtų formavimosi ydų.

Tarša

Klaipėda – labiau užterštas miestas nei kiti. Klaipėdos mieste išmetamų į aplinką teršalų kiekis turi tendenciją mažėti, tačiau teršalų, tenkančių vienam gyventojui išmetama daigiau nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Nedideliais kiekiais išmetamo sieros dioksido ir kietųjų medžiagų kiekis turi tendenciją didėti. Šie junginiai, ypač kartu su kitais teršalais, dirgina kvėpavimo takus, odą, akis, suaktyvina kvėpavimo sistemos ligas. Vienas iš į aplinką išmetamų teršalų yra neišvalytos nuotekos. Klaipėdoje jų išmetimas mažėja, o 2008 m. buvo 0,005 proc. visų išleistų į aplinką nuotekų.

Triukšmas

2008 m. tyrimai parodė, kad 9,5 proc. būstų, o taip pat ir gyventojų dieną yra veikiami triukšmo, didesnio nei nustatyta ribinė vertė, o naktį veikiamų objektų ir asmenų dvigubai padaugėja. 4,4 proc. mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų kenčia dieną nuo didelio triukšmo. Ligoninių ir gydymo įstaigų, veikiamų didelio triukšmo yra 21,7 procentai, o naktį 33,7 proc. Triukšmas yra viena iš aktualiausių aplinkos problemų Klaipėdoje, nes jaučiamas tiesiogiai kiekvieno gyventojo.

Geriamas vanduo

2009 m. geriamajame vandenyje normos neatitiko šių elementų kiekis: fluoridų, amonio, bendrosios geležies. Didžiausios koncentracijos: fluoridai – 1,68 (norma 1,5); amonis 0,84 (norma 0,50); bendroji geležis 420 (norma 200). Fluoridų koncentracijos normos neatitikimas laikėsi ilgiausiai – 365 dienas. Kai koncentracija viršija leistinas normas padidėja rizika susirgti floroze.

Pavojingiausias laikotarpis vaikams nuo 3–8 metų amžiaus. Taigi vaikams reiktų gerti virintą vandenį, naudoti befluorę dantų pastą, kramtomąją gumą, dažniau profilaktiškai tikrintis dantis. Amonis yra vienas iš sunkiausiai iš vandens buitinėmis sąlygomis (verdant neišgaruoja ir nesiskaido) pašalinamų elementų. Praustis juo galima, bet, gerti vandens, kuriame viršijama norma nepatartina. Geležies perteklius vandenyje duoda vandeniui nemalonų skonį, tačiau nėra įrodytas neigiamas jo poveikis sveikatai.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min