Lietuvoje teisėjai yra nepriklausomi ir patys priima sprendimus, tačiau Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis, nesužinojęs Teisėjų tarybos nuomonės, nesiryžta atvykti į Seimą, kad paaiškintų OVPKK apie jo masiškai Vilniaus saugumiečiams išduotas sankcijas slapta klausytis sostinės žurnalistų pokalbių.
Vengia komisijos
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, prieš pat Naujuosius metus pradėjusi teirautis tarybos narių nuomonės šiuo klausimu, kreipėsi į Teismų administravimo komiteto narius (jų yra aštuoni), kad šie pareikštų savo nuomonę, dalyvauti ar ne B.Kalainiui Seimo komisijos, tiriančios VSD neteisėto žurnalistų šnipinėjimo skandalą, posėdyje.
Planuojama, kad šiandien iki pietų bus apsispręsta, patarti ar ne B.Kalainiui iš saugių Šiaulių vykti į Vilnių.
LŽ išsiaiškino, kad Teismų administravimo komiteto narių nuomonės skiriasi iš esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovų Ričardo Piličiausko ir Gintaro Kryževičiaus požiūriu B.Kalainis privalo duoti paaiškinimus Seimo komisijai. Kitaip mano Kauno teisėja Diana Labokaitė, o B.Kalainio kolegos Gražvydas Poškus, vadovaujantis Šiaulių apygardos administraciniam teismui, ir Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis apskritai atsisakė pareikšti savo nuomonę anksčiau, nei ją įvertino Teisėjų taryba.
Nuomonės išsiskyrė
„Turi eiti ir duoti paaiškinimus, nes Operatyvinės veiklos komisijos nuostatų 5 punkto 4–me papunktyje parašyta, kad komisija turi teisę kviesti į posėdžius pareigūnus, kitus asmenis, juos išklausyti bei reikalauti, kad pareigūnai pateiktų žodinius ar rašytinius paaiškinimus dėl Operatyvinės veiklos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymo arba pažeidimo“, – pacitavo dokumentą LAT pirmininkas G.Kryževičius.
„Mano požiūriu jis turėtų dalyvauti. Komisija turi teisę kviesti teisėją, pats teisėjo dalyvavimas komisijos posėdyje nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo ar teismo nepriklausomumo principo pažeidimą. Komisijos ir teisėjo bandradarbiavimas gali vykti valdžių tarpfunkcinės partnerystės rėmuose siekiant pozityvių teisėjų nepriklausomumo nepažeidžiančių tikslų“, – savo nuostatos neslėpė R.Piličiauskas.
Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D.Labokaitė mano, kad tarybos sprendimas svarbus, nes jis susijęs su teisės taikymo klausimu.
„Operatyvinės veiklos įstatyme teismas nėra paminėtas kaip operatyvinės veiklos subjektas. O parlamentinė komisija gali kviesti ir apklausti operatyvinės veiklos subjektus, todėl kyla klausimas, ar komisija gali kviesti teisėją ir jį apklausti, – abejojo D.Labokaitė. – Antra – praktinio pobūdžio problema, kadangi teisme nelieka išsamios informacijos apie priimtą nutartį.“
Slaptas archyvas
L.Garnelienė, prieš Naujuosius metus duodama interviu LŽ, taip pat tvirtino, neva teismuose nebelieka dokumentų, kuriais remiantis priimami sprendimai dėl pasiklausymo, nes tai sudaro valstybės paslaptį su paties aukščiausio lygio grifu.
Tačiau Seimo narys Konstantas Ramelis, daug metų vadovavęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriui, nesutinka su teiginiu, kad teismuose nelieka sankcijas klausytis telefoninių pokalbių pagrindžiančių dokumentų.
„Kaip yra dabar, negaliu pasakyti, bet tuo metu, kai dirbau, man irgi kartais tekdavo duoti sankcijas pasiklausyti telefono pokalbių. Visada vienas egzempliorius, neatsimenu 3 ar 5 dokumentų, likdavo teisme, – paaiškino buvęs teisėjas. – Likdavo nutarimo kopija ir motyvai, kuo remiantis buvo duota sankcija. Tie nutarimai buvo registruojami specialiame žurnale. Nebūna, kad teisme nieko nebeliktų.“
Ar nėra pažeidimo, kad sankcijų buvo prašoma Šiauliuose, nors tyrimas vyko Vilniuje? Ar tokiais klausimais galioja teismų teritorijų principas?
Priimant šiuos sprendimus teritorinis principas negalioja, įstatyme nurodytos tiktai teisėjų, suteikiančių sankcijas, pareigybės.
O ar būtų išduota tiek sankcijų klausytis žurnalistų pokalbių, jei VSD kreiptųsi ne į Šiaulių, o į Vilniaus teismą?
Šiandien sankcijas gauti nėra labai sunku, pakanka parašyti, kad žurnalistas palaiko ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais, – apibūdino padėtį K.Ramelis. – Tačiau sankcijų išdavimas priklauso nuo teisėjo principingumo. Kai kuriais atvejais tikrai akivaizdu, kad sankcijos išduodamos be pagrindo. O tai daroma ir todėl, kad nėra kontrolės. Niekas nežino, kad duodama sankcija ir kokiais motyvais duodama.
Kokia galėtų būti kontrolė?
Tai galėtų būti parlamentinė kontrolė, kadangi yra Operatyvinės veiklos komisija, kur visi nariai turi teisę dirbti su ypač slapta informacija. Antra galimybė – prie Aukščiausiojo Teismo galėtų būti sudaryta kolegija, kuri administracinės veiklos pagrindu patikrintų ir apibendrintų sankcijų davimo praktiką. Bet tokios teisinės bazės kol kas nėra. Reikėtų ją sukurti.
Siūlymo nėra
Teisėjų taryba, skyrusi galybę laiko, kad duotų patarimą į skandalą pakliuvusiam B.Kalainiui, net šiuo skandalingu atveju nėra parengusi ar pateikusi siūlymų sukurti vienokį ar kitokį teisėjų priimamų sprendimų kontrolės mechanizmą. Gal Teisėjų tarybai kur kas svarbiau išsaugoti padėtį, kai teisėjai yra nepriklausomi ne tik vykdydami teisingumą, bet ir tada, kai sankcionuoja neteisėtą VSD veiklą ir pažeidinėja Konstituciją, žmogaus teises?
