Antradienį paskelbtas tarptautinis korupcijos tyrimas rodo, kad Lietuvoje kyšininkavimas labiausiai paplitęs ES. Kas ketvirtas lietuvis prisipažįsta davęs kyšį, du trečdaliai piliečių įsitikinę, kad valdžios institucijos gina stambių verslo grupių interesus. Po mūsų rikiuojasi Graikija ir Latvija. 15min.lt pakalbino du žinomus korupcijos problemų specialistus iš Norvegijos ir Rusijos. Nors šių šalių korupcijos lygis skiriasi kaip diena ir naktis, specialistų požiūris į Lietuvos problemas sutampa.
Tikrojo masto nematom
 |
| Elena Panfilova |
„Žmonių suvokimas labai subjektyvus ir dažnai nesusijęs su asmenine patirtimi. Žmogus išgirsta kaimynės pasakojimą, kaip valdininko dukra važinėja Ferrari ir pasidaro savo išvadas. Net neanalizuodamas, iš kur tas automobilis ir kiek patikima ši informacija. Korupcijos suvokimas labai susijęs su bendru pasitikėjimu valdžia, žiniasklaida, šalyje vykstančiomis permainomis. Akivaizdu, kad lietuviai čia mato daug problemų", – kalbėdama apie korupcijos suvokimo tyrimus sako „Transparency International" Rusijos padalinio vadovė Elena Panfilova.
Pasak jos, eiliniai žmonės su politikais ar teismais kasdieniame gyvenime susiduria retai, tačiau visuomenė šių institucijų korupcijos lygį vertina neigiamai. Kur kas dažniau piliečiai bendrauja su medicinos, švietimo, policijos atstovai. Šiose įstaigose su korupcija susidūrę žmonės daro išvadas apie visą valstybę.
„Pasitikėdami tik žmonių nuomone galime stipriai suklysti. Jei spaudoje pasirodo rezonansinis straipsnis korupcijos tema, žmonės ima galvoti, kad tai visuotinė problema. Nors gali būti, jog tokių atvejų išaiškinimas kaip tik byloja apie gerą teisėsaugos institucijų ir žiniasklaidos darbą", – sakė kovos su korupcija specialistas iš Norvegijos Jesperas Johnsonas.
Ima, bet raudonuoja
„Lietuva kol kas yra pasiekusi klasikinės administracinės korupcijos stadiją, kai daugelis valdininkų nepraleidžia progos praturtėti, tačiau suvokia, kad tai blogai", – sakė E.Panfilova.
Ekspertai pastebi, jog Lietuvoje situacija keičiasi į gera, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. „Valstybė, kaip baronas Miunchauzenas, savęs už plaukų iš korupcijos pelkės ištraukti negali. Kai žmonės pajus, kad dėl korupcijos gali kreiptis į teisėsaugos institucijas ir jų skundai bus efektyviai tiriami, tada situacija ims gerėti. Korupcija Lietuvoje jau nėra sisteminė problema. Kažkada ji tokia buvo. Beveik visi valstybės sektoriai buvo korumpuoti. Dabar Lietuva įžengė į administracinės korupcijos stadiją. Šis etapas tęsis dar ilgai, tačiau korupcijos lygis turėtų mažėti. Nėra valstybių, kuriose korupcijos nebūtų visai. Tačiau kai kur tai yra individualūs pareigūnų godumo atvejai, kurie išaiškinami, nes tokiems nusikaltimams nėra pakantumo. Lietuva kol kas yra pasiekusi klasikinės administracinės korupcijos stadiją, kai daugelis valdininkų nepraleidžia progos praturtėti, tačiau suvokia, kad tai blogai", – sakė E.Panfilova.
J.Johnsono nuomone, kai kalbame apie politinę korupciją, kyla problema, jog valdžios atstovai visai nenori imtis priemonių kovoti su šiuo reiškiniu. Kliūtimi tampa ir visuomenės tolerancija. Visi supranta, kad korupcija blogai, tačiau susidūrę su problema, nusprendžia sumokėti kyšį, nes mano, kad bendrame kontekste tai nieko nepakeis.
„Kova su korupcija prasideda nuo bazinių principų: sumažinti valstybės tarnautojų galias spręsti savo nuožiūra, padidinti sistemos skaidrumą, kontroliuoti asmenų turtą ir pajamas. Tačiau kaip sukurti tokią sistemą, jei tam nėra nei sutarimo visuomenėje, nei politinės valios? Čia svarbus kitų valstybių, verslo bendruomenės požiūris", – sakė pašnekovas.
Gėdinsis praeities
„Šiuo metu viena didžiausią pažangą padariusių šalių yra Pietų Korėja. Tačiau tam reikėjo, kad pasikeistų kartos", – teigė J.Johnsonas.
Pasak viešnios iš Rusijos, visos šalys praeina tuos pačius kovos su korupcija etapus. „Situacija taps normali, kai žmonės ims vengti korumpuotų verslininkų, valdininkų, politikų. Kai atsiras didelės gėdos jausmas dėl tokių nusikaltimų. Kai už tokius nusikaltimus bausmės bus neišvengiamos, o žiniasklaida objektyviai nušvies situaciją. Tai irgi bausmė, kai anūkai internete pamatys, jog jų senelis buvo įsivėlęs į korupcines schemas."
E.Panfilovos nuomone, žmonėms, kurie užaugo visuotinio deficito sąlygomis, sunku patikėti, kad galima ką nors gauti už dyką – tiesiog todėl, kad tai priklauso gauti. „Korupcija yra sudėtingas socialinis reiškinys, kuriame susijungia žmonių praeitis, dabartis ir ateitis. Kai žmogus du trečdalius savo gyvenimo kažkam davė kyšius, pakeisti elgesio normas labai sunku", – sakė ji.
Panašiai situaciją matė J.Johnsonas: „Pokyčiams reikia daug laiko. Danija prieš šimtą metų taip pat buvo labai korumpuota, o dabar jos korupcijos lygis nesiekia 1 proc. Šiuo metu viena didžiausią pažangą padariusių šalių yra Pietų Korėja. Tačiau tam reikėjo, kad pasikeistų kartos."
 |
| Jasperas Johnsonas |
Jo nuomone, viešasis sektorius turi būti atskaitingas visuomenei ir jos atstovams. Tačiau nepriklausomi institucijų vertinimai atliekami labai retai. Tam, kad institucijų darbas būtų tinkamai įvertintas, reikia iš anksto susitarti dėl kriterijų, kuriais bus remiamasi. Tikslus turi žinoti ir pareigūnai, ir juos kontroliuojančios institucijos, ir visuomenė.
