Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

TATENA vadovas: atominių elektrinių saugumą užtikrinti privalo pačios valstybės

TATENA generalinis direktorius Yukiya Amano ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Atominė elektrinė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kelių atominių elektrinių buvimas viename regione pats savaime pavojaus nekelia. Svarbiausia, kad valstybės užtikrintų aukščiausią šių elektrinių saugumo ir patikimumo lygį, įsitikinęs Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Yukiya Amano.

„Branduolinių atominių elektrinių buvimas viename regione nebūtinai reiškia pavojų. Pavyzdžiui, aš esu iš Japonijos, kur viename regione yra septynios atominės elektrinės. Tai didžiausia atominės energetikos koncentracija pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad šios atominės elektrinės pavojingos. Svarbu tai, kad kiekviena šalis, tarp kurių Baltarusija ar Rusija, užtikrintų didžiausią saugumo ir patikimumo lygį. Tai yra pagrindas“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite pirmadienį žurnalistams sakė Y.Amano.

Taip jis atsakė į žurnalistų klausimą, ar Lietuvos kaimynystėje – Baltarusijoje ir Kaliningrade – bei pačioje Lietuvoje planuojamų naujų atominių elektrinių projektai neprasilenks su regiono saugumu.

Lietuvoje su trijų dienų darbo vizitu viešintis TATENA vadovas akcentavo, kad kiekviena šalis yra pati atsakinga už savo atominių elektrinių saugumo ir patikimumo užtikrinimą. „Atominių elektrinių saugumas ir patikimumas yra šalių atsakomybė. Tačiau TATENA padeda joms užsitikrinti aukščiausią saugumo ir patikimumo lygį. Pavyzdžiui, mes nustatome normas – saugumo standartus, saugumo gaires. Taip pat siunčiame ekspertų misijas. Tai yra šalių atsakomybė, tačiau TATENA yra pasiruošusi joms padėti“, – sakė Y.Amano.

Žurnalistės paklaustas, ar TATENA galėtų nurodyti sustabdyti kurios nors atominės elektrinės projektą, paaiškėjus, kad jis visgi kelia pavojų, Y.Amano teigė, kad tokiam veiksmui TATENA įgaliojimų neturi. „Ne mūsų kompetencijoje kuriai nors valstybei nurodyti pradėti ar sustabdyti projektą. Mes teikiame techninę pagalbą. Mūsų ekspertų misijos vertina saugumą ir patikimumą. Tai abiem pusėm naudinga, tai padidina skaidrumą. Tačiau ne mūsų funkcija pasakyti šalims daryti tai ar nedaryti“, – sakė TATENA generalinis direktorius.

Taip pat pažymėjęs, kad pačios valstybės nusprendžia, ar joms reikalingos, ar nereikalingos atominės elektrinės, Y.Amano teigė, kad Lietuvos atominės energetikos projektas – nauja atominė elektrinė – yra „labai įdomus ir svarbus projektas“.

Prašė taikyti vienodai griežtus reikalavimus

Savo ruožtu šalies vadovės atstovas spaudai Lina Balsys teigė, kad susitikime su TATENA generaliniu direktoriumi, D.Grybauskaitė pabrėžė, kad itin svarbu, jog TATENA taikytų vienodus kokybės reikalavimus visoms valstybėms ir būtų „vienodai griežta visiems, neišskiriant nei Lietuvos, nei Baltarusijos, nei Kaliningrado srities, kai kalbama apie naujų branduolinių jėgainių statybą“.

„Prezidentė akcentavo svarbą, kad TATENA taikytų vienodus saugumo standartus arba vienodus kokybės reikalavimus visoms šalims, neišskiriant nei Lietuvos, nei Baltarusijos, nei Rusijos. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva, planuodama savo naująjį atominį projektą, skrupulingai ir griežtai laikėsi ESPO konvencijos susitarimų, reikalaujančių, kad šalis, planuojanti statyti atominę elektrinę, savo veiksmus derintų su kitomis kaimyninėmis šalimis, informuotų jas ir atliktų kuo kruopščiausią ir nuodugniausią poveikio aplinkai tyrimą“, – sakė L.Balsys.

Kaip jau buvo skelbta seniau, planuojama, kad nauja Lietuvos atominė elektrinė galėtų pradėti veikti 2018–2020 m. Investicijos į vieną reaktorių, priklausomai nuo jų technologijų, siektų 3–5 mlrd. eurų (10,36–17,26 mlrd litų), elektrinėje būtų du arba trys reaktoriai.

Baltarusijos valdžia neseniai oficialiai paskelbė apsisprendusi naują atominę elektrinę statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone. Per Michailiškes teka Neris, šalia lietuvių gyvenami Gervėčiai, o nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos yra tik apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs tik 55 kilometrus.

Politinis sprendimas dėl branduolinės jėgainės statybos Baltarusijoje buvo priimtas 2008 m. sausį. Baltarusija planuoja pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių kiekvieno galingumas siektų 1 tūkst. megavatų. Pirmasis blokas turi būti pradėtas eksploatuoti 2016 m., antrasis – 2018 m.

Tuo tarpu Kaliningrado srityje rengiamos statyti Baltijos atominės elektrinės statybos aikštelėje prasidėjo šių metų vasarį. Rusija ketina pastatyti du blokus, kurių kiekvieno pajėgumas sieks po 1,2 tūkst. megavatų. Juos planuojama atiduoti naudoti 2016 ir 2018 m.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min