Įvairiais magiškais ženklais kiaušiniai buvo dekoruojami nuo neatmenamų laikų. Tačiau šiandien kiaušinius marginame tik Velykų, krikščioniškosios Kristaus prisikėlimo šventės, proga. O ir kokią žinią neša magiškieji dekoravimo ženklai, jau pamiršta.
Prasmė pamiršta, tradicija likusi
Tautodailininkė L.Ašmonaitienė, paklausta apie simbolių, kuriais marginami Velykų margučiai, reikšmę, tik šypsosi – magiškąją dekoravimo prasmę ji vertina skeptiškai. 25 metus šią tradiciją tyrinėjantį tautodailininkė drąsiai tvirtina, kad net giliausiame Lietuvos kaime seniausi žmonės, kasmet marginantys kiaušinius, nežino ornamentų, kurie kasmet papuošia jų margučius, reikšmės.
„Jie taip margina, nes taip yra išmokę, jiems taip gražu. Galima kalbėti apie visokius ritualinius dalykus, iki mūsų dienų atėję paukščių pėdelės, saulės ženklai. Čia didelio proto nereikia norint suprasti, kad tai yra gyvybės, derliaus simboliai, kad anais laikais žmonės juos raižė turėdami ir tikėdami tais magiškais ženklais. Šiandien tai tik dekoras, nors ir smagu, kad jis išlikęs iki mūsų laikų“, – kalbėjo L.Ašmonaitienė.
Anot tautodailininkės, yra teorija, kad marginimas į Lietuvą atėjo iš slavų, nes latviai tokios tradicijos neturi, Vakarų Europoje ši tradicija irgi jau nepuoselėjama, ten Velykų kiaušinius pakeitė šokoladiniai. „Tai viena iš nedaugelio, gal net vienintelė sakralaus meno šaka, atėjusi iš žmogaus žmogui, ne iš knygų išmokta. Tai labai gili vertybė ir mes galime ją perimti gyvai“, – džiaugėsi moteris.
Labiausiai kiaušinių marginimo puoselėtojus džiugina tai, kad jau daugiau nei dešimtmetį ši tradicija plinta. „Kai tik pradėjau tyrinėti, judėjimas buvo labai mažas, mažai kur belikęs, tik dalyje Dzūkijos. O dabar reikalai pasitaisė. Aš pati prieš kiekvienas Velykas turiu krūvą seminarų, ateina ir tie patys žmonės tobulintis, ir nauji. Tas dalykas turi savotiško magnetizmo, nes žmogus gali neturėti didelių meninių polinkių, bet margučius marginti jis gali, pojūtį turi. Marginimas vašku yra toks dekoras, kuris išeina absoliučiai visiems“, – teigė L.Ašmonaitienė.
Dažymas, marginimas vašku, skutinėjimas
Lietuvoje populiarūs trys velykinių kiaušinių dekoravimo būdai: ankstyviausias būdas, paplitęs daugiausia Šiaurės, Vidurio Lietuvoje, yra dažymas, taip pat marginimas vašku ir skutinėjimas.
Gražiausiai, sudėtingiausiu raštu vašku kiaušiniai marginami Suvalkijoje ir Dzūkijoje, nors ši technika mėgstama ir Žemaitijoje. Anot L.Ašmonaitienės, vašku marginti margučiai valgomi pirmąją Velykų dieną, kadangi ši technika nereikalauja daug laiko.
 |
| Verkių ir Pavilnių regioninių parkų nuotr./Kiaušinių marginimas Verkių regioniniame parke |
„Šiandien turime tokį truputį iškreiptą požiūrį, kad žmogus tris-keturias valandas margina vieną kiaušinį, o paskui padeda jį į sekciją. Bet kuo tuomet skiriasi Velykos nuo paprastos dienos? Juk tuo ir skiriasi, kad gali valgyti tą ypatingąjį margutį. Mano šeimyna tai pačius gražiausius valgo pirmąją Velykų dieną. Aš daugiausia marginu vašku ir vienam kiaušiniui skiriu nuo 5 iki 10 minučių, o ne valandą ar pusdienį“, – kalbėjo L.Ašmonaitienė.
Tautodailininkės teigimu, pasirinkti dažus, kuriais bus dažomi vašku išmarginti kiaušiniai, nėra lengva. Esą iš natūralių labiausiai paplitęs dažymas svogūnų lukštais, tačiau jų nuoviras gražiai nukanda kiaušinio lukštą tik verdant, bet vašku išmargintus kiaušinius dažyti reikia šaltuose dažuose. Tad tenka rinktis anilinius dažus.
Tradicinės raudona ir juoda spalvos
Anot L.Ašmonaitienės, tradiciškai lietuviai margučius dažydavo raudonai ir juodai. Raudona spalva būdavo išgaunama verdant svogūnų lukštus, kuo stipresnis nuoviras, tuo ryškesnė spalva.
 |
| Verkių ir Pavilnių regioninių parkų nuotr./Kiaušinių marginimas Verkių regioniniame parke |
Juodai būdavo dažoma juodalksnių žieve, tačiau šis būdas turi savų paslapčių, kurių tautodailininkė neslepia neįminusi – esą ir dabar kiaušinius sugebama nudažyti blizgančia juoda spalva, bet arba žmonės neatskleidžia kokio nors komponento, arba juodalksnių nuovirą verda kažkokiame ypatingame, sename puode. „Esu daug kartų bandžiusi taip dažyti, bet nė karto nesigavo“, – prisipažino L.Ašmonaitienė.
Kiaušinius marginimui L.Ašmonaitienė pataria paruošti iš anksto. Prieš verdant juos reikia nuvalyti, nušveisti antspaudus, pamirkyti, kad išryškėtų visi skylimai.
Kur kas daugiau laiko ir kruopštumo reikalauja nudažytų kiaušinių skutinėjimas. Tautodailininkė tikina, kad tuo būdavo užsiimama antrąją Velykų dieną, o dailiausiai išskutinėtų margučių nebevalgydavo.
