Politikai pripažįsta, kad besibaigiantis šildymo sezonas daugeliui mūsų būtų kainavęs gerokai pigiau, jei laiku būtų buvusios parengtos ir priimtos dviejų įstatymų pataisos. Seimo valdančioji koalicija išsisukinėja, kad tai padaryti nespėta dėl užgriuvusios darbų lavinos. Opozicijai tokie argumentai kelia tik šypseną. Gyventojų, kelis ilgus rudens ir žiemos mėnesius iš skurdžios algos už šildymą mokėjusių po kelis šimtus litų, neguodžia pažadai, kad ateinantį sezoną bus lengviau. Jie taip ir nesuprato, kodėl visą pusmetį pasaulyje krintant naftos ir dujų kainoms Lietuvoje šildymas neatpigo, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje.
Projektai pajudėjo
Kad šilumos kainų nustatymo procedūra sutrumpėtų iki minimumo, taisyti Šilumos ūkio įstatymą dar sausį pasiūlė opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka. Patobulintą ir pakoreguotą pirminį pataisų variantą šis komitetas palaimino tik užvakar. Šilumos kainas siūloma leisti perskaičiuoti kad ir kas mėnesį, iki šiol tai daryti buvo galima kas pusmetį.
Tą pačią dieną Ekonomikos komitetas svarstė ir Vyriausybės parengtas Gamtinių dujų įstatymo pataisas, numatančias galimybę dujų kainas buitiniams vartotojams perskaičiuoti kas pusmetį. Socialdemokratei Birutei Vėsaitei pasiūlius įpareigoti dujų įmones perskaičiuoti konkrečias perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo kainas ne rečiau kaip kas ketvirtį, komitetas paprašė Vyriausybės skubiai pateikti šiuo klausimu savo išvadą.
„Vyriausybės išvados teks laukti palyginti ilgai“, – įsitikinusi B.Vėsaitė. Ji stebėjosi, kad nei žmonėms, nei verslui nenaudingi sprendimai Seime priimami per naktį, o tie, kurie palengvintų Lietuvos žmonių gyvenimą, vilkinami.
Greičiau negalėjo
Kad įstatymai, reguliuojantys dujų ir šilumos kainų perskaičiavimo tvarką, turėjo būti priimti operatyviau, mano ir socialdemokratų lyderis parlamentaras Algirdas Butkevičius. „Man iki šiol neaišku, kodėl dujų transportavimas per metus pabrango du kartus. Kokios ten investicijos į tą vamzdyną?“ – stebėjosi jis. Pasak politiko, visų monopolijų veikla turi būti itin griežtai reguliuojama. A.Butkevičius mano, kad minėtiems įstatymams Vyriausybė turėjo teikti pirmenybę.
B.Vėsaitė stebėjosi, kad nei žmonėms, nei verslui nenaudingi sprendimai Seime priimami per naktį, o tie, kurie palengvintų Lietuvos žmonių gyvenimą, vilkinami.
„Tikėtina, kad atpiginimo galimybių būtų buvę“, – LŽ paklaustas, ar nebūtume žiemoję pigiau, jei laiku būtų imtasi pataisų, pripažino Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Ekonomikos komiteto narys mano, kad šiuo metu svarstomus projektus pavyks priimti dar balandį. Tačiau realaus poveikio gyventojų piniginėms galima tikėtis nuo kito šildymo sezono, spalį.
J.Razma nesutiko, kad priimti pataisas ilgą laiką delsta. Pasak jo, Permainų koalicija ir Vyriausybė dirba tik kelis mėnesius, todėl pirmiausia esą rūpėjo, kaip išlaikyti krašto finansinį stabilumą.
Skubėti nevalia?
„Valdantieji galėjo suktis greičiau, nes dujų kainos pradėjo kristi jau nuo praėjusių metų spalio“, – pabrėžė B.Vėsaitė. Ji darė prielaidą, kad jei ne jos parengta Gamtinių dujų įstatymo pataisa, Vyriausybė iki šiol nebūtų sukrutusi teikti savo projekto. Politikė mano, kad jei laiku būtų priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, šį sezoną už šildymą būtume galėję mokėti mažiau.
Tą patį tvirtino kitas Ekonomikos komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Endzinas. Tačiau paklaustas, kodėl procesas taip ilgai užtruko, jis teigė, kad skubėti taisant tokius įstatymus nedera. „Praktika rodo, kad taip dirbant galima padaryti skaudžių klaidų“, – sakė A.Endzinas. Advokataudamas valdžiai ir monopolininkams, politikas tikino, kad vienu metu atsirado „šimtas prioritetinių klausimų“. A.Endzinas viliasi, kad ateinantį sezoną už šilumą visi mokės gerokai mažiau.
„Atsakymo neturiu“, – paklaustas, kodėl iki šiol nepataisyti du svarbūs žmonėms ir valstybei įstatymai, prisipažino J.Veselka. Jo teigimu, naujojoje Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje būtų įteisinta nuostata, numatanti kintamąją šilumos kainą.
Pavyzdžiai neužkrečia
Laiku nepriimtos įstatymų pataisos ne tik privertė gyventojus daugiau mokėti už šildymą, bet ir gerokai patuštino valstybės bei savivaldybių biudžetus. LŽ jau rašė, kad šiemet nepasiturinčių gyventojų išlaidoms už šildymą ir karštą vandenį buvo skirta net 68 proc. daugiau lėšų nei pernai – 77,1 mln. litų. Savivaldybių kišenės jau tuščios, todėl jos anksčiau skelbia šildymo sezono pabaigą.
Per pusmetį dujų kaina sumažėjo apie 40 procentų. Prognozuojama, kad gegužę ji sieks 610, birželį – 580 litų už 1 tūkst. kubinių metrų.
Pingant kurui, Estijos sostinėje Taline centrinis šildymas gyventojams jau sausį atpigo 9 proc., vasarį ir kovą – 8 procentais. Latvijos sostinėje Rygoje gegužę šilumos energijos tarifai bus 19 proc. mažesni nei praėjusių metų spalį.
