Tačiau kilo nemažai problemų, nes dalis verslo partnerių, dalyvaujančių įmonės veiklos, ypač prekybos gaminiais grandinėje, buvo susiję su „Snoro“ sąskaitomis. Dabar kilo keblumų dėl atsiskaitymų.
„Iš vienos tarptautinės kompanijos, su kuria bendradarbiaujame, gavome paklausimą, kokie mūsų verslo partneriai susiję su „Snoru“. Vadinasi, užsienyje atsirado įtarumas, tai rimtas smūgis mūsų šalies verslui“, – kalbėjo „KG Group“ vadovas.
Verslininko manymu, „Snoro“ griūtis yra tipiška, „rusiško kapitalo stiliaus“ afera.
„Bankas vaizdavo darantis dideles investicijas, o iš tiesų siurbė indėlininkų pinigus ir juos išplukdė. “, – tikino T.Barštys.
Turėjo dvi sąskaitas
Kaune esanti Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) dalį sąskaitos laikė „Snoro“, dalį – DNB NORD banke.
Kaip aiškino VVKD generalinis direktorius Gintautas Labanauskas, įmonės sąskaita diversifikuota dviejuose bankuose, siekiant apsidrausti.
Atlyginimai darbuotojams mokami irgi dalimis iš abiejų sąskaitų. VVKD vadovas sakė esąs įsitikinęs, jog įmonės sąskaitos dalis „Snoro“ banke bus priskirta prie gerųjų aktyvų ir banką nacionalizavus darbuotojų atlyginimai, įmonės veikla nenukentės.
„Tai aš pasakiau nuramindamas darbuotojus. Tikėkimės, kad Vyriausybė nežlugdys savo įmonės, būtų nelogiška“, – teigė G.Labanauskas.
Apskundė skęstantį banką
„Netekome kliento, nes mūsų viešbučiuose gana dažnai vykdavo „Snoro“ renginiai. Tiesa, apie 95 proc. mūsų klientų sudaro užsieniečiai, todėl ypatingų problemų mums nėra. Vis tik verslui įtaka bloga“, – sakė „Daugirdo“ ir „Perkūno namų“ viešbučio generalinis direktorius Vidimantas Žekas.
Jis atsiminė prieš keletą savaičių pastebėjęs kai kuriuos ženklus, kad „Snoro“ banko veikla šiek tiek šlubuoja.
Viešbutyje apsistojęs švedas paprašė V.Žeko iškeisti 600 eurų į litus, nes nenorėjo pats automobiliu važinėti po nepažįstamą miestą ir ieškoti banko. „Kaip geras šeimininkas, greitai nuvažiavau prie netoliese esančio „Snoro“ kioskelio. Atstovėjau eilę, tačiau tada išgirdau kasininkės paaiškinimą, kad ji teturinti 200 litų grynais. Aš paklausiau: „Kaip gali normalus bankas turėti tik tiek pinigų?“. Labai supykau, iškeičiau pinigus kitame banke. Vėliau dar paskambinau į banko skundų liniją, paaiškinau situaciją ir pareiškiau pasipiktinimą“, – pasakojo V.Žekas.
Įtemptos dienos
Kauno avalynės gamyklos „Lituanica“ generalinis direktorius Kęstutis Deltuva prisipažino, kad ketvirtadienį visą darbo dieną skyrė spręsti problemoms, susijusioms su „Snoro“ krize.
„Lituanica“ sąskaitų šiame banke neturėjo, bet jomis naudojosi dalis mažmenininkų, platinančių įmonės gaminius.
„Dabar sukamės kaip išmanydami, kad nesutriktų gamybos ciklas. Tariamės su verslo partneriais, žaliavų tiekėjais, aiškinamės, kaip pertvarkyti atsiskaitymų sistemą, gelbėti stringančias sąskaitas. Svarbiausia, kad nekiltų panika, galinti išmušti iš pusiausvyros ir kitus bankus“, – šiomis dienomis užgriuvusio nerimo neslėpė K.Deltuva.
Kauno miesto savivaldybės direktorius Antanas Nesteckis ramus: jo teigimu, nei miesto savivaldybė, nei jos valdomos įmonės sąskaitų skęstančiame „Snoro“ banke neturėjo.
Isterijos priepuolis?
Vytautas Meištas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius:
„Mes šiame banke sąskaitų neturime, todėl galbūt viską ramiau vertiname. Tačiau nemanau, kad verslui „Snoro“ banko valdymo perėmimas turės kažkokios ypatingos įtakos. Gal kelias dienas, kol sutriks pavedimai, atsiskaitymai, bus nepatogumų, tačiau man atrodo, kad tai tik trumpalaikis poveikis verslui. Man visa tai tai atrodo kaip lengvas isterijos priepuolis.
Labiau neatsakinga man atrodo išvakarėse pasirodžiusi publikacija, kurioje nebuvo konkrečiai įvardintas bankas, todėl šešėlis mestas ir „Medicinos“, ir „Šiaulių“, ir „Ūkio“ bankams, kurie yra lietuviški“.
