Teisėjo nuomone, Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl Konstitucijos keitimo sukuria prielaidas Konstituciją pildyti tiesiog „pagal ES teisę suformuluotu aiškinimu“.
„Ypač nesutinku dėl to, kad (...) nenurodyta ir netaikyta Konstitucinio Teismo 2006 metais atskleista “pačios Konstitucijos„ viršenybė Europos Sąjungos teisės atžvilgiu“, – rašoma antradienį paskelbtoje teisėjo atskirojoje nuomonėje.
Teisėjo nuomone, Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl Konstitucijos keitimo sukuria prielaidas Konstituciją pildyti tiesiog „pagal ES teisę suformuluotu aiškinimu“
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbtame nutarime dėl Konstitucijos keitimo procedūrų pareiškė, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“.
Konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vertinimu, šis nutarimas reiškia, jog „referendumui pateikiama Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo ES piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su kita Konstitucijos pataisa, kurioje būtų pasakyta, kad mes išstojame iš ES“.
Konstitucinis Teismas didelio atgarsio sulaukusiame nutarime paskelbė, kad Seimas 2006 metais pažeisdamas tvarką pakeitė Konstituciją, atsisakydamas nuostatos, jog „pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“. Pažeidimą Teismas įžvelgė dėl to, kad pirminis projektas iš esmės skyrėsi nuo galutinės pataisos.
Tačiau Konstitucinis Teismas nurodė, jog senoji nuostata neturi būti grąžinta, nes Lietuva yra įsipareigojusi įsivesti eurą ir įgyvendinant šį įsipareigojimą Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui.
Remdamasis šia logika, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad „Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė“.
E.Šileikio nuomone, taip jo kolegos sukūrė „naują Konstituciją destabilizuojantį pataisos variantą“, kai pripažinus, kad Konstitucijos pataisa priimta neteisėtai, nėra grąžinama ankstesnė referendumu patvirtinta redakcija, o „tuščia norminė vieta“ užpildoma pagal ES teisę suformuotu aiškinimu.
Atskirojoje nuomonėje E.Šileikis taip pat teigė, kad Konstitucinis Teismas nepagrįstai susiaurino Konstitucijos sąvokos „sumanymas keisti ar papildyti Konstituciją“ sampratą
Nepaisant skirtingo argumentavimo, E.Šileikis pareiškė sutinkantis, kad šiuo metu Lietuvai nėra konstitucinių kliūčių įsivesti eurą, „jei tai darant Lietuvos bankas turėtų atitinkamus valdingus įgaliojimus, leidžiančius jam realiai dalintis ES pinigų (eurų) politikos vykdytojų teisėmis (realiai dalyvauti jas įgyvendinant)“.
Atskirojoje nuomonėje E.Šileikis taip pat teigė, kad Konstitucinis Teismas nepagrįstai susiaurino Konstitucijos sąvokos „sumanymas keisti ar papildyti Konstituciją“ sampratą. Jis pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas turi laikytis „pakantumo“ Seimo pasirinktai praktikai, kai „sumanymas“ keisti Konstituciją virsta Seimo projektu.
Šiuo metu Lietuvoje paskelbta iniciatyva surengti referendumą, kuris uždraustų žemės pardavimą užsieniečiams. Pagal įsipareigojimus ES, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Lietuva balandžio 30 dieną turi panaikinti apribojimą užsieniečiams įsigyti žemę.
Lietuvai vienašališkai įvedus draudimą, Europos Komisiją galėtų kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismą dėl baudos skyrimo.
