Ministras pažymėjo, kad Seime buvo svarstomas Konstitucijos pataisų projektas, tačiau jo priėmimas sustabdytas, nes tapo akivaizdu, jog pritrūks balsų. Pasak J.Bernatonio, dėl Konstitucijos keitimo reikia tartis su opozicinėmis partijomis.
„Mano manymu, kadangi Konstitucinio Teismo (KT) pasisakymai yra labai aiškūs, tai Konstitucijos pataisos yra būtinos. Turbūt tą variantą, kuris registruotas Seime, reikia svarstyti iš naujo, turbūt reikia tartis kartu su opozicinėmis partijomis, nes, jeigu aš teisingai supratau, iniciatoriai atsiėmė, nes buvo žinoma, kad Seime pritrūks balsų“, – per Seimo laikinosios komisijos dėl R.Pakso teisių posėdį trečiadienį sakė ministras.
„Kitos išeities, kaip Konstitucijos keitimas, aš nematau“, – akcentavo jis.
Tokiai pozicijai pritarė ir Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
„Situacija yra labai kebli ir klausimas yra politizuotas. Bet žiūrint grynai iš teisinės pusės, yra sprendimai, kuriuos privalome įvykdyti, ir Lietuva negali pažeisti savo tarptautinių įsipareigojimų. Juos įgyvendinti reikia nacionalinėje teisėje, ir čia yra ne vienas KT sprendimas, kuriame KT pasakė, kad turi būti keičiama Konstitucija, tokia oficiali konstitucinė doktrina. Šioje situacijoje, vertindamas KT sprendimą, tegaliu sakyti, kad tai yra toks kelias“, – sakė posėdyje dalyvavęs I.Vėgėlė.
Klausiamas apie galimybę atšaukti apkaltą Advokatų tarybos vadovas pabrėžė, kad nacionalinėje teisėje toks mechanizmas nenumatytas, o Europos Žmogaus Teisių Teismas nevertino apkaltos pagrįstumo, tik kaip neproporcingą įvertino draudimą kandidatuoti visą gyvenimą.
Apkaltos atšaukimas iš viso nenumatytas pas mus
„Ar yra kitų kelių (be Konstitucijos keitimo – BNS)? Apkaltos atšaukimas iš viso nenumatytas pas mus. Ir dėl tokio sprendimo turėčiau abejonių, nes nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nei Jungtinių Tautų komitetas nekalba apie apkaltos teisėtumą ar neteisėtumą, kalba apie terminą, užkirtimą kelio užimti asmeniui visą gyvenimą tas pozicijas.“
Seimo sudarytai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių atstatymo.
Į komisiją savo atstovus yra delegavę valdantieji bei „Drąsos kelio“ partijos ir Mišrios Seimo narių grupės nariai. Opoziciniai konservatoriai ir liberalai atstovų į ją nesiuntė. Opozicijos atstovai komisijai keliamus tikslus vadina absurdiškais, argumentuodami, kad jau išaiškinta, jog R.Paksui galimybė kandidatuoti būtų sudaryta tik pakeitus Konstituciją.
Pirmajame posėdyje praėjusią savaitę komisija iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus – arba keičiant Konstituciją, arbą iš naujo įvertinant pačią apkaltą.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas neseniai paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R.Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Seimas pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
