Pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo ministras žurnalistams sakė, kad šiuo metu dar diskutuojama, ar pavardžių rašybos tvarka bus numatyta įstatyme, ar kitame teisės akte.
„Buvau susitikęs su mūsų specialistais, kurie dirba darbo grupėje. Aš manau, kad šį mėnesį tikrai Vyriausybei sprendimą pateiksime“, – žurnalistams sakė socialdemokratas.
„Kol kas konkretaus nieko negaliu pasakyti, nes yra keletas įvairių variantų (...). Tas klausimas tikrai bus išspręstas, išspręstas civilizuotai, nepažeidžiant Konstitucijos, pagal europines tradicijas“, – kalbėjo ministras.
Teisingumo ministerijai Vyriausybė yra pavedusi parengti projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis. Toks žingsnis siejamas su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pabrėžė, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.
