Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 03 23

Teismas: „Sapiegos ligoninės“ direktorius Jurgis Gediminas Rimdeika iš pareigų atleistas neteisėtai

Antradienį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje, kurioje viešosios įstaigos „Sapiegos ligoninė“ buvusio direktoriaus Jurgio Gedimino Rimdeikos atleidimą iš pareigų pripažino neteisėtu.
Sapiegos ligoninės direktorius Gediminas Rimdeika savo daiktų neatgavo
Jurgis Gediminas Rimdeika / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kaip rašoma teismo pranešime, teismas ieškovo naudai iš atsakovo viešosios įstaigos „Sapiegos ligoninė“ priteisė 53 tūkst. 473,32 litų (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t. y. nuo 2010 metų rugsėjo 27 d. iki 2011 metų balandžio 22 d.), 46 tūkst. 207,94 litų išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 2 tūkst. 371,97 litų negautų pajamų, 5 tūkst. litų neturtinę žalą bei 2 tūkst. 420 litų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

J.G.Rimdieka iš pareigų buvo atleistas 2010 metų rugsėjo 27 dieną vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2010 metų birželio 30 dienos įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“.

Ieškovas su atleidimu nesutiko, savo ieškinyje teigė, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, turi nurodyti ir įrodyti konkrečius faktus dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo bei nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių yra būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį. Ieškovo nuomone, įsakyme dėl atleidimo nurodyti teiginiai, kad ieškovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai yra nepakankami eiti vadovo pareigas, nes ieškovas nemoka užsienio kalbų, neturi nei vadybininko, nei teisininko, nei ekonomisto išsilavinimo, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyti būtent tokie reikalavimai.

Ieškovas neprašė jo grąžinti į ankstesnes pareigas, nes, jo nuomone, įvertinus jo atleidimo iš darbo aplinkybes, t.y. sąlygų nesudarymą įstatymo garantuojamą laiką dirbti įspėjimo laikotarpiu, ieškovo neįleidimą į teritoriją, kabineto užrakinimą, yra akivaizdu, kad jeigu teismas pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžintų ieškovą į ankstesnes pareigas, ieškovui iš esmės būtų sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti, be to, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsirado ir naujų aplinkybių, t.y. dėl tokių neigiamų padarinių iš esmės labai pablogėjo ieškovo sveikata.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, ištyręs civilinėje byloje esančius įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus ieškininį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 5 tūkst. litų, o kitus reikalavimus patenkino.

Teismas sprendime pažymėjo, kad šiuo atveju yra laikoma, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Šis sprendimas apeliacine tvarka gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius