Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teismuose reikia revoliucijos

Teisėjai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Teisėjai
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prezidentūroje vykstantys pasimatymai su valstybės vadovei atskaitingais ar jos skiriamais pareigūnais tampa rutina, po šių vizitų niekas nesikeičia, o Prezidento kanceliarijos klerkų atsirašinėjimai dvelkia teisiniu ledynmečiu ir nepagarba žmogui.

Naujasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė apgailestaująs, kad jo vadovaujamas teismas ir jis pats neturi svertų reaguoti į neigiamus teismų sistemos veiksnius bei į aplaidumo ar bylų vilkinimo atvejus.

„LAT, kaip institucija, turi turėti galimybę reaguoti į neigiamus veiksnius, kurie matyti nagrinėjant konkrečias bylas, kai pastebima ir aplaidumo, ir vilkinimo faktų. Tačiau LAT pirmininkas šiuo atveju savo rankose neturi jokių mechanizmų“, – konstatavo G.Kryževičius.

Sistema tobulinama fragmentiškai

LAT pirmininko manymu, žemesnės instancijos teismų teisėjams reikėtų daug atidžiau analizuoti aukštesniųjų teismų praktiką.

„Nė viena atskirai paimta priemonėlė nepadidins visuomenės pasitikėjimo teismais, tačiau kiekvienas elementų – korporatyvumo atsikratymas, skaidrumas teisėjų darbe, skirstant bylas, sudarant kolegijas – jį galėtų palaipsniui didinti“, – kalbėjo G.Kryževičius.

LAT pirmininkas sakė rengiamoje teismų reformoje pasigendąs sistemiškumo – esą teismų sistema yra tobulinama fragmentiškai. Šiuo metu Seime yra dešimtys Teismų ir kitų įstatymų pataisų, tačiau jos fragmentiškos, nesisteminės.

„Pirmiausia turi būti sisteminis požiūris. Dabar teismų reformos arba teismų veiklos tobulinimo klausimai yra sprendžiami fragmentiškai. Mūsų, LAT teisėjų, požiūriu, tai yra blogas kelias“, – sakė G.Kryževičius.

Kaip galimą teismų darbo krūvio problemos sprendimo būdą G.Kryževičius įvardijo galimybę teisėjus priimti į teisėjų korpusą, tačiau ne į konkretų teismą. Esą tokiu būdu jie galėtų būti perkeliami iš vieno teismo į kitą ir operatyviai būtų reaguojama į bylų srautų teismuose pasikeitimus.

LAT pirmininkas sakė rengiamoje teismų reformoje pasigendąs sistemiškumo – esą teismų sistema yra tobulinama fragmentiškai. Šiuo metu Seime yra dešimtys Teismų ir kitų įstatymų pataisų, tačiau jos fragmentiškos, nesisteminės.

Pasak G.Kryževičiaus, pati valstybės vadovė sutiko susitikti su LAT teisėjais gruodžio pabaigoje.

Prezidentės D.Grybauskaitės teigimu, naujajam LAT pirmininkui tenka ypač svarbus vaidmuo kuriant kokybiškai naują teismų administravimo ir vadovavimo kultūrą. Anot prezidentės, jo veiksmai turi didelę įtaką stiprinant žmonių pasitikėjimą teismais.

Diktatūros gniaužtuose

„Kalbame apie nerealius dalykus, – klausimą, kaip vertintų teismų reformą, įvertino europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis. – Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, dar gaji sovietinė metodika – kalbėti, nieko nedarant.“

Pasak V.Landsbergio, Teismų įstatymas, esant dabartinei Seimo daugumai, turėtų judėti į priekį. Kai kuriose pataisose yra numatyti „revoliuciniai dalykai, tokie kaip piliečių atstovavimas teismuose“. „Manau, jog teisėjų partija guls kryžiumi prieš tokias pataisas, kad tik niekas nematytų, ką jie daro, – prognozavo V.Landsbergis. – Čia turėtų būti rimta kova, nes tarėjų korpuso įvedimas būtų revoliucija, teisėjų diktatūros pakirpimas.“

V.Landsbergio manymu, dabartinis teisėjų korpusas tvarkosi panašiai kaip komunistų partija. „Jei esi disidentas, jei pažeidi nusistovėjusią drausmę ir tvarką, tai gali būti žiauriai nubaustas. Tai nėra surašyta formaliame teisėjų statute, bet visos teisėjo darbą vertinančios struktūros yra kontroliuojamos iš vienos vadovaujančios grupės, kuri pati save išsirenka, paskiria“, – kalbėjo V.Landsbergis.

„N.Sadūnaitei ir kitiems“

Valdžios, teisinių institucijų santykį su visuomene puikiai iliustruoja Prezidento kanceliarijos kanclerio Giedriaus Krasausko atsakymas grupei žinomų visuomenės veikėjų, kurie spalio pabaigoje išplatino viešą laišką D.Grybauskaitei „Kiek dar tęsis teisinės valstybės imitacija?“

Laiško autoriai – Nijolė Sadūnaitė, buvusi sąžinės kalinė, Antanas Terleckas, buvęs Lietuvos laisvės lygos pirmininkas, Rytė Merkytė, buvusi Laptevų jūros tremtinė, Edvardas Burokas, buvęs politinis kalinys Vorkutoje, Jonas Puodžius, buvęs Laptevų jūros tremtinys, Petras Plumpa, buvęs politinis kalinys, – rašė prezidentei: „Okupacijos laikotarpio politiniai kaliniai ir tremtiniai, kagėbistų persekiojami disidentai, valstybės atkūrimo įvykių dalyviai sutaria dėl vieno – per valstybingumo dvidešimtmetį “savųjų„ teisėsaugininkų elgesys ima nebesiskirti nuo okupantų“. Laiško autoriai, priminę kitus dabartinės teisinės sistemos skaudulius, siūlė „neapsiriboti žinybiniais “vidiniais kaltųjų ieškojimais„, o atlikti išsamias teisinių institucijų veiklos analizes, nustatyti, kas jose dirbantiems žmonėms trukdo tarnauti valstybės interesams, prižiūrėti, kad teisėkūroje būtų atstovaujama visų Lietuvos žmonių interesams“.

G.Krasausko atsakyme, adresuotame „N.Sadūnaitei ir kitiems“ (net okupantų valdininkams A.Terleckas, P.Plumpa nebuvo „kiti“), rašoma, kad prezidentė „visiems šitiems klausimams skiria didelį dėmesį – susitinka su atsakingais pareigūnais, aptaria problemas, ragina imtis konkrečių priemonių esamos situacijos gerinimui“.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min