„Aš suvokiu, kodėl lietuviai nori „dvigubo genocido“ termino. Bet tai mane baugina. Lyginti sovietų ir nacių nusikaltimus yra nesąžininga ir istoriškai klaidinga“, – rašo Jonathanas Freedlandas „The Guardian“ interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje.
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl požiūrio į istoriją. Šalies pareigūnai priekaištus atmeta ir teigia nemėginantys lyginti nacių ir sovietų nusikaltimų, bet norintys, kad ir Sovietų Sąjungos režimo nusikaltimai būtų įvertinti tinkamai, ko iki šiol nebuvo.
Kelių knygų autorius J.Freedlandas, taip pat rašantis komentarus „The New York Times“, publikacijoje aprašo įspūdžius iš Kauno Devintojo forto, stebėdamasis, kad čia prisimenamos sovietų režimo aukos, bei Genocido aukų muziejaus Vilniuje, kur daugiausia dėmesio skiriama KGB aukoms.
Straipsnio autorius taip pat mini 2008 metų įstatymą, kuriuo uždrausti ne tik nacių, bet ir sovietų simboliai, bei teismo sprendimą, kad svastika yra „baltų kultūros“ dalis.
„Net jei valdžia būtų tiksli išlaikydama pusiausvyrą ir pasakotų abi istorijas sąžiningai, vis tiek atmesčiau šį „dvigubą genocidą“, – teigia J.Freedlandas.
„Negalima sutikti, kad tie, kurie buvo „suimti, tardomi ir įkalinti“ – cituojant iš Vilniaus muziejaus, – sulaukė to paties likimo kaip tie žydai, kurie buvo nužudyti, nepaisant ekspozicijos bandymo juos sulyginti mandagiu terminu „netektys“. Sovietmečio priespauda buvo baisi, bet tai nebuvo genocidas: būti suimtam – tai ne būti nušautam į duobę. Tai skirtingi dalykai ir kalbėti kitaip reiškia atimti iš labai specifinio termino „genocidas“ jo prasmę“, – rašo straipsnio autorius.
Publikacijoje cituojamas istorikas Egidijus Aleksandravičius, kuris aiškina, kaip psichologiškai sunku suvokti, kad aukos gali būti ir nusikaltimų vykdytojai, ir susitaikyti su tuo, jog iškentę pirmąjį sovietų valdymą 1940–1941 metais „lietuviai atsigręžė į silpniausius žmones – žydus“.
„Gerbiu tokį požiūrį: atmintis yra jautrus dalykas. Bet vyriausybės turės kalbėti tvirčiau. Lietuva yra ES ir NATO. Jos partneriai šiose struktūrose turi pareigą Vilniui aiškiai pasakyti, kad jis turi skaitytis su savo praeitimi teisingai, nesvarbu, kaip tai gali būti skausminga“, – rašo J.Freedlandas.
