Laikraštis pabrėžia, kad Vyriausybės vykdomos finansų politikos efektas prilygo sutaupytiems 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nepraėjo be skaudžių socialinių pasekmių – itin išaugusio nedarbo, emigracijos ir pablogėjusio psichologinio klimato.
Dienraštis mini, kad dėl augančio biudžeto deficito Vyriausybė sumažino viešąsias išlaidas 30 proc., viešojo sektoriaus atlyginimai sumažėjo 20–30 proc., pensijos – iki 11 proc., tuo tarpu įvairūs mokesčiai, kaip ir nedarbas, išaugo, o ekonomika smuko 15 proc.
Akcentuojama, kad Lietuvos Vyriausybė laikėsi priešingos politikos nei dauguma kitų šalių ir su nuosmukiu nekovojo didindama viešąsias išlaidas.
Premjeras Andrius Kubilius dienraščiui teigė, jog turėdama 9 proc. BVP deficitą, prie euro pririštą litą ir tarptautinių rinkų nenorą skolinti Vyriausybei neturėjo kito pasirinkimo, tik vykdyti vidinę devalvaciją, atkurtii konkurencingumą ir susigrąžinti rinkų pasitikėjimą. Kita taupymo priežastis buvo siekis artėti prie euro įvedimo kriterijų.
Premjeras Andrius Kubilius dienraščiui teigė, jog turėdama 9 proc. BVP deficitą, prie euro pririštą litą ir tarptautinių rinkų nenorą skolinti Vyriausybė neturėjo kito pasirinkimo, tik vykdyti vidinę devalvaciją, atstatyti konkurencingumą ir susigrąžinti rinkų pasitikėjimą. Kita taupymo priežastis buvo siekis artėti prie euro įvedimo kriterijų.
Jokia kita Europos šalis, išskyrus Airiją ir besikreipusias pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, taupymo priemonių griežtumu nepriartėjo prie Lietuvos.
Nors Vilniaus gatvės sukuria klestėjimo įspūdį, o Finansų ministerija skelbia, kad 2010 metais ekonomika augs 1,5 proc., pasak „NY Times“, daugelį lietuvių slegia augimo laikotarpiu pasiimtų paskolų našta ir nereikia toli eiti, kad „būtų galima patirti daugelio šalies gyventojų juntamą skausmą“.
Dienraštis taip pat pastebi, kad griežtas taupymas nesukėlė tokio masto protestų – demonstracijų gatvėse ar visuotinių streikų, kurie įprasti Graikijoje, Ispanijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė įtakingam JAV leidiniui teigė pasirašiusi Nacionalinį susitarimą su Vyriausybe, nes taip gali pasipriešinti dar didesniam taupymui. Kita priežastis – profesinės sąjungos Lietuvoje yra silpnos ir nepajėgia surengti tokio visuotinio streiko, kokie vyksta kitose Europos šalyse.
Ji teigė nematanti jokio padėties gerėjimo, nors Vyriausybė siunčia teigiamus signalus. Glazgo universiteto darbo studijų profesorius Charles Woolfsonas „NY Times“ teigė, kad didėjantis socialinis susvetimėjimas sukėlė didžiausią emigracijos bangą nuo 2004-ųjų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
„Vidinės devalvacijos strategija galbūt padėjo pasiekti stabilumą trumpuoju laikotarpiu, tačiau kokia kaina? Tuomet vyko turinčiųjų viltį emigracija, dabar emigruojama iš nevilties“, – kalbėjo C.Woolfsonas.
Dar publikacijoje pabrėžiama, kad stebėtinas skaičius Lietuvos gyventojų dar neatsisuka prieš Vyriausybę.
„Matyti, kad jie daro viską, ką gali, kad išlaikytų situaciją stabilią“, – sakė Bernardinų bažnyčios kunigas Algirdas Malakauskis.
