Pirmadienį Seime per spaudos konferenciją mokslininkė pristatė rugsėjį atlikto Baltijos jūros būklės tyrimo rezultatus. Tyrimai atlikti pagal jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS-169.
„Kai gavome pirmus rezultatus, o aš tikėjausi, kad jie bus blogi, bet kad bus tokio genotoksiškumo lygio, tokios genetinės rizikos, mes anksčiau negavome iš niekur. Jie rodo, kad „Natura 2000“ zonose, tiek Suomijos, tiek Estijos pusėje jau dabar genetinės rizikos laipsnis yra padidėjęs 4–5 kartus, palyginti su norma. Vadinasi, grėsmė yra labai reali“, – sakė J.Baršienė.
Lietuvos ekonominėse zonose, net užterščiausiose vietose, yra maždaug 10–15, iki 20 kartų mažesnis lygis, – sakė Janina Baršienė.„Ten ta koncentracija, kokia yra Suomijoje, sukels neatitaisomą genetinę žalą“, – pridūrė mokslininkė.
Biomedicinos mokslų daktarė taip pat tvirtino, kad nors ekspedicija nebuvo įleista tirti aplinkos užterštumo Rusijos ekonominiuose vandenyse, aplinkinės teritorijos mėginiai rodo, jog užterštumas čia normas viršija kelias dešimtis kartų.
„Kadangi Rusija neįsileido į ekonominę zoną, surinkome medžiagą kiek galima arčiau. Estijos ir Rusijos zona yra siaubingai užteršta, tokių rezultatų mes niekada negavome, aplink tokio iš viso nėra buvę. Lietuvos ekonominėse zonose, net užterščiausiose vietose, yra apie 10–15, iki 20 kartų mažesnis lygis. Tie duomenys ir parodė, kodėl bijomasi (įsileisti mokslininkus – BNS), jie neparankūs“, – sakė J.Baršienė.
Mokslininkė taip pat kritikavo „Nord Stream“ užsakymu atliktus poveikio aplinkai tyrimus, kuriais remiantis leista tiesti dujotiekį. Jos teigimu, tyrimai yra šališki.
„Jokio nepriklausomo ekologinio įvertinimo nebuvo, jokio. Kiekviena šalis savo zonoje padarė tyrimus. Čia nėra jokios nepriklausomos ekspertizės. Aš prieš porą metų Strasbūre siūliau, kad „Nord Stream“ darytų nepriklausomą tyrimą, kurį atliktų, sakykime, norvegai ar anglai“, – sakė J.Baršienė.
„Labai gera estų akademikų pastaba: suomiai tyrė tik 6 centimetrų paviršinį sluoksnį, o visos kenksmingiausios medžiagos guli pusės metro ar net metro gylyje. Kai jie pradės rausti, išraus, o paviršiuje santykinai dėl hidrodinaminių procesų nebus tokių didelių koncentracijų“, – sakė mokslininkė.
Švedija ir Suomija, sekdamos Danijos pavyzdžiu, praėjusią savaitę išdavė leidimą per savo šalies ekonominę zoną Baltijos jūra tiesti „Nord Stream“ dujotiekį. Jų leidimas, priešingai nei trijų Baltijos šalių, buvo privalomas, nes dujotiekio maršrutas eis per šių valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis.
Likusių dviejų valstybių, per kurių teritorijas ar zonas jūroje būtų tiesiamas vamzdynas – Vokietijos ir Rusijos, – įmonės yra šio projekto dalininkės.
Gavus visus leidimus, projektą tikimasi pradėti įgyvendinti 2010-ųjų pradžioje. Pirmąją iš dviejų dujotiekio linijų – 1223 kilometrų ilgio išilgai Baltijos jūros nuo Rusijos Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo – planuota baigti tiesti 2011-aisiais, o antrąją – 2012 metais. Bendras jų metinis pralaidumas siektų 55 mlrd. kubinių metrų.