Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tiesioginiai merų rinkimai: nori visi, bet ar pritars teisingumo ministro Juozo Bernatonio pataisoms, nežino nė vienas

Išankstinis balsavimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Balsavimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tiesiogiai rinkti merus nori 80 proc. Lietuvos gyventojų, o tam pritaria beveik visos politinės partijos. Seime socialdemokratai su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu priešakyje praėjusią savaitę įregistravo įstatymų pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus. Darbo partijos vadovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad pataisos turi būti priimtos dar iki liepos. Tačiau kažin, ar įstatymai gali būti pakeisti taip greitai. Visos parlamentinės partijos ketina jiems teikti savo pasiūlymų, o jie gali atvesti ten, kur Seimas jau buvo. Į Konstitucijos pataisas.

Revoliucijos nėra

Trijų socialdemokratų įregistruoti įstatymų pakeitimai numato, kad meras liktų savivaldybės tarybos nariu, jos pirmininku, tačiau gautų daugiau administracinių paslaugų funkcijų. Meras galėtų tvirtinti seniūnijų ir seniūnaitijų ribas, skirti savivaldybės valdomų įstaigų, išskyrus darželius bei mokyklas, vadovus, galėtų keisti žemės paskirtį, siūlyti savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus.

Žmonės tiesiog nori aktyviau dalyvauti renkant merą, bet ne keisti visą sistemą. Revoliucijų čia nereikia, – sako J.Bernatonis.

Tokias galias teisingumo ministras ir dar du socialdemokratų parlamentarai tikisi merams suteikti nekeičiant Konstitucijos.

„Mes nesiūlome keisti paties modelio, tai yra meras išlieka atstovaujamosios institucijos dalis, savivaldybės tarybos vadovas, išlieka ta pati administracija. O Konstitucijos keitimas būtinas tik tada, jei meras tampa vykdomąja valdžia. Mano supratimu, tai tam tikras nonsensas, nes vykdomoji valdžia turi būti atskaitinga. Laikausi principo, kad Konstitucijos keisti nereikia, nes sistema, kuri dabar yra savivaldybėse, pasiteisino. Kokia prasmė ją keisti? Žmonės tiesiog nori aktyviau dalyvauti renkant merą, bet ne keisti visą sistemą. Revoliucijų čia nereikia", – aiškino teisingumo ministras J.Bernatonis.

A.Krupavičius prognozuoja, kad didesnes galimybes tapti meru turės nepriklausomi kandidatai.

Politologas Algis Krupavičius pritaria, kad, jei bus priimamos tik tokios pataisos, kokias pateikė socialdemokratai, tuomet Konstitucijos keisti tikrai nereikės. Pasak politologo, dabar pateiktas variantas visai logiškas ir nerevoliucinis.

„Mero kompetencijos iš esmės neišauga, bet partijos savivaldybėse savo pozicijas šiek tiek praranda, nes tarybos dauguma geriausiu atveju galės siūlyti pavaduotojus mero. Taip pat naujovė, kad atsiranda didesnė galimybė, kad meru taps nepriklausomi kandidatai, iškelti rinkimų komitetų“, – teigė jis.   

Tiesioginiai rinkimai – tik butaforija?

Tačiau dar nė nepradėjus socialdemokratų pasiūlymo svarstyti Seime, beveik visos parlamentinės partijos jau sako turinčios projektui savo pataisų. Daugiausia klausimų politikams kyla dėl mero galių ir dėl jo atleidimo tvarkos.

Liberalai sako, kad socialdemokratų pataisos yra tik bandymas išsisukti nuo Konstitucijos keitimo. Neišplėtus mero galių tiesioginiai rinkimai virsta tik butaforija, nes visos galios vis tiek lieka tarybos rankose.

Pagal socialdemokratų projketą, beveik vienintelis mero išskirtinumas yra tas, kad jis pirmininkautų posėdžiams, – sako R.Šimašius.

„Mes visada palaikėme tiesioginius mero rinkimus, bet visiškai aišku, kad tai turi būti kiek kitoks žanras, nei dabar pateiktas socialdemokratų projektas. Pagal jį, beveik vienintelis mero išskirtinumas yra tas, kad jis pirmininkautų posėdžiams. Jei jau meras renkamas tiesiogiai, jis turi turėti ir galias vykdomosios valdžios. Bijau, kad Konstitucijos keitimo galime neišvengti, nors bandyta laviruoti“, – teigė Seimo narys Remigijus Šimašius.

Griūva rinkimų sistema

Taip pat liberalui nepatinka socialdemokratų numatyta mero pakeitimo tvarka, kai jį atstatydinusi taryba pati paskirtų kitą merą iš tarybos narių, o nauji rinkimai nebūtų skelbiami.

Anot R.Šimašiaus visai gali būti, kad susiformavusi dviejų trečdalių tarybos dauguma žmonių išrinktą merą iškart nuverstų ir išrinktų kitą – saviškį.

Jei meras atsistatydina, kitas meras taip pat turi būti renkamas tiesiogiai, – mano D.Barakauskas.

Tokios nuomonės laikosi ir „tvarkietis“ vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, kurio valdymo sričiai priklauso savivaldos reikalai. Anot jo, jei meras atsistatydina, kitas meras taip pat turi būti renkamas tiesiogiai.

Savo ruožtu teisingumo ministras tikina, kad vienam merui atsistatydinus, kito tiesiogiai rinkti nepavyks, nes tuomet Lietuvoje nuolat vyktų kokie nors mero rinkimai, Vyriausioji rinkimų komisija būtų apkrauta bereikalingu darbu.

„Tai būtų sudėtinga padaryti, nes tuomet būtų Lietuvoje visą laiką merų rinkimai. Todėl mes laikomės principo, kad visai kadencijai renkamas meras, bet, jeigu kas nors atsitinka, jis atsisako ar juo nepasitikima, tai tada dviem trečdaliais balsų taryba išrenka likusiai kadencijos daliai kitą merą iš savo tarpo. Tai daroma tam, kad nebūtų nuolatinių rinkimų“, – priekaištus atremia J.Bernatonis.

Pasak jo, žmonių išrinktas meras daugeliu atvejų bus tas, kuris telkia tarybą aplink save ir formuoja daugumą, todėl merų pakeitimai turėtų būti kur kas retesni nei dabar.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dailis Alfonsas Barakauskas ir Juozas Bernatonis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dailis Alfonsas Barakauskas ir Juozas Bernatonis

Gresia nepasitikėjimų karuselė

Politologas A.Krupavičius pritaria, kad atstatydinus merą turėtų būti skelbiami nauji rinkimai, o ne kitas meras pasirenkamas iš tarybos narių. Tiesa, jo nuomone, būtų galima apriboti, kad nauji rinkimai rengiami tik tada, jei liko daugiau nei pusė metų iki kitų savivaldybių rinkimų, o naujas meras ir vėl bus renkamas kartu su jais.

Vis dėlto jis pažymi, kad merą atstatydinti savivaldybių taryboms bus labai sunku, nes tam reikės dviejų trečdalių tarybos narių pritarimo.Tačiau nepasikėjimo meru procedūrų gali būti apstu.

„Nepasitikėjimo procedūrai pradėti užteks tik trečdalio narių, ta riba yra gana žema, todėl esant konfliktinėms situacijoms, balsavimų dėl nepasitikėjimo gali būti labai daug ir galima įsivelti į nepasitikėjimo karuselę. Gal pusės narių kvota būtų logiškesnė“, – svarstė jis.

Siūlo keisti net taryos narių rinkimus

Konservatoriai siūlo eiti dar toliau. Jų narys Algis Strelčiūnas sako, kad keičiant savivaldybių rinkimų sistemą, reikėtų pažiūrėti plačiau ir įteisinti ne tik tiesioginius merų rinkimus, bet ir viemandates apygardas.

Turėtume galvoti apie savivaldybių tarybų narių rinkimą pagal mišrią rinkimų sistemą – kaip į Seimą, – sako A.Strelčiūnas.

„Turėtume galvoti apie savivaldybių tarybų narių rinkimą pagal mišrią rinkimų sistemą – kaip į Seimą. Būtų geresnis tada bendruomenės atstovavimas, nes tada pusę narių rinktume pagal rajonus, o kitus – tik pagal partiją. Čia būtų idealiausias variantas“, – siūlo A.Strelčiūnas.

Anot jo, dabar pateiktos pataisos – tik pirmasis žingsnelis, kurio tikrai nepakanka.

Tikisi kompromiso

Seimo pirmininkė, Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė pripažįsta: tiesioginius merų rinkimus įteisinti nebus lengva. Anot jos, koalicijos partijos vienos nuomonės dėl tiesiogiai išrinkto mero vaidmens neturi, ir socialdemokratų bei „darbiečių“ pozicija šiuo klausimu skiriasi.

Tačiau ji sako, kad, nepaisant visko, valdančiųjų partijų frakcijos turi surasti kompromisą.

Jei nei vieni nenusileisime, niekada nesutarsime, – pripažino L.Graužinienė.

„Pagrindinė diskusija yra dėl mero funkcijų, atsakomybės ir galių, čia daugiausiai diskutuojama Seime ir ne vieną kadenciją dėl to nesutariama. Tačiau valdančiojoje koalicijoje sutarta, kad reikia šitą procesą vieną kartą pradėti, ir ,jei bus netikslumų, nepatogumų ar konfliktinių situacijų, Seimas visada gali pataisyti įstatymo projektą. Visi turės nusileisti, ir socdemai, ir mes, ir „tvarkiečiai", kiekviena partija turi savo viziją, bet jei nei vieni nenusileisime, niekada nesutarsime“, – Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

Deryboms vietos nėra

Įstatymo pataisų rengėjas J.Bernatonis pripažįsta, kad galėtų diskutuoti nebent dėl atsistatydinusio ar atstatydinto mero pakeitimo tvarkos. Iš principo Seimo pirmininkės kalbos apie derybas jam skamba keistai.

„Manau, svarbiausia, kad nebūtų išardytas modelis, kaip dabar siūlo kitos partijos. Mes numatėme papildomas meroi galias. Tačiau aš nelabai suprantu teisėkūros procese tokio dalyko kaip derybos. Diskutuoti galime, galime įrodyti argumentais, kad toks modelis yra geriausias. Žinau, kad Darbo partija yra kito modelio šalininkė, tačiau toks modelis Lietuvoje niekada neveikė, o vargu, ar reikia griauti tai, kas veikia. Revoliucijų laikai pas mus lyg ir baigėsi“, – kalbėjo ministras.  

Politologas Algis Krupavičius taip pat sako, kad apie kompromisą čia kalbėti sunku. Esą arba mero galios nebebus plečiamos, arba jis taps vykdančiosios valdžios atstovu, o tam įteisinti jau būtinos Konstitucijos pataisos. Jų priimti iki kitų metų savivaldybių tarybų rinkimų – beveik neįmanoma.

„Todėl Seimas gali įstrigti ten, kur jau yra beveik dešimtmetį“, – prognozuoja A.Krupavičius.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min