Jau pusantrų metų kas savaitę iš Vilniaus į Minską ir atgal traukiniu keliaujantis Andrius priekaištų „Lietuvos geležinkeliams“ turi ne vieną. Vyro teigimu, patogumo trūksta ir žiemą, ir vasarą.
Per karšta
„Žiemos metu važinėjant šildymas visada yra įjungiamas visu pajėgumu, net jeigu lauke nėra labai šalta. Jeigu keleiviai pasiskundžia, kad yra per karšta ir trūksta oro, tik tuomet išjungiama. Tokia betvarkė yra dėl to, kad „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai patikrinę bilietus vagonuose pasirodo tik tada, kai jiems patogu“, – skundėsi vyras.
Anot Andriaus, kai orai lauke atšyla, kyla kitokių problemų: „Šiuo metu orai atšilo, bet kondicionavimo sistema neįjungta. Neseniai važiavau rytiniu traukiniu, jis buvo pilnas, po valandos kelionės kvėpuoti jau nebuvo kuo. Paprašius įjungti kondicionavimo sistemą, to taip ir nesulaukėme. Keleiviai prakaitavo.“
Vyro teigimu, tokia situacija kartojasi nuolat. „Lietuvos geležinkelių“ atstovė spaudai Inga Čiuberkytė su tokiais teiginiais nesutinka. Jos atsiųstame atsakyme teigiama, kad bendrovės modernizuotuose traukiniuose naudojama automatizuota kondicionavimo sistema, kuri palaiko nustatytas temperatūros normas.
Neseniai važiavau rytiniu traukiniu, jis buvo pilnas, po valandos kelionės kvėpuoti jau nebuvo kuo. Paprašius įjungti kondicionavimo sistemą, to taip ir nesulaukėme. Keleiviai prakaitavo, – teigė Andrius.
„Senesnio modelio traukiniuose traukinio personalas valdymo prietaisais palaiko tinkamą oro temperatūrą. Temperatūros normas nustato ES standartai ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Traukinio palydovės prižiūri tvarką vagonuose, stebi situaciją, tai pat operatyviai reaguoja į žmonių nusiskundimus ar pastebėjimus“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.
Privalo informuoti, bet neinformuoja?
Tačiau Andrius laikosi savo – kaip dar vieną blogai organizuojamo darbo pavyzdį jis nurodo praėjusių metų įvykį, kai jo šeima keliavo vakariniu traukiniu iš Minsko į Vilnių.
„Traukinys sugedo – sustojo ir vagonuose užgeso šviesa. Žmona man paskambino telefonu ir pasakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ palydovai neišeina iš kabinos ir niekas nepaaiškina, kas atsitiko. Aš skambinau į Lietuvą bendruoju „Lietuvos geležinkelių“ telefonu ir teiravausi, kas atsitiko, bet ir čia man niekas negalėjo nieko pasakyti. Keleiviai taip be jokios žinios prasėdėjo 3,5 valandos, kol atvažiavo kitas traukinys ir parvežė juos į Vilnių“, – pasakojo Andrius.
Vyras pripažino, kad viskas buvo išspręsta, tačiau jį stebino toks keleivius gabenančios bendrovės požiūris – net ir penkiskart paskambinus bendruoju telefonu, traukinio palydovai nesiteikė keleiviams paaiškinti, kas atsitiko ir ko tikėtis.
Pasak I.Čiuberkytės, traukino gedimo ar vėlavimo atveju traukinio personalas privalo informuoti keleivius apie padėtį ir apie numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik gauna tokią informaciją.
Jei traukinys vėluoja daugiau nei 60 minučių, keleiviams siūlomi nemokami gaivinamieji gėrimai bei konditerijos gaminiai, – tvirtina „Lietuvos geležinkeliai“.
„Jei traukinys vėluoja daugiau nei 60 minučių, keleiviams siūlomi nemokami gaivinamieji gėrimai bei konditerijos gaminiai. Jei vežimo traukiniu paslauga nebegali būti toliau teikiama, AB „Lietuvos geležinkeliai“ kuo greičiau suorganizuoja alternatyvias transporto paslaugas keleiviams. Bendrovė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su autobusų kompanijomis“, – tvirtina „Lietuvos geležinkeliai“.
Bendrovės teigimu, traukinio personalas nuolat apmokomas operatyviai ir tinkamai reaguoti į nestandartines situacijas, mokymo metu skiriamas papildomas dėmesys keleivių informavimui traukinio vėlavimo atveju.
Gegužės 9-ąją traukinyje, kuris važiavo maršrutu Vilnius–Klaipėda, staiga blogai pasijuto ir vėliau mirė vyras. „Lietuvos geležinkeliai“ tuomet tvirtino, kad buvo padaryta viskas gelbėjant žmogaus gyvybę, tačiau tame pačiame vagone važiavęs ir blogai pasijutusį vyrą gaivinęs Ignas Birskys tikino, kad traukinyje buvo per karšta, o personalas nebuvo pasiruošęs tokiai situacijai.
