„Kadangi žiniasklaida rašė, kad kameros sumontuotos troleibusuose, tikriausiai žmonėms nebuvo visai aišku, kuriuose, todėl visuose sumažėjo konfliktų tarp vairuotojų ir keleivių. Tai labai puiku“, – BNS sakė bendrovės „Vilniaus troleibusai“ technikos direktorius Jurijus Komarovas.
Tris mėnesius trukusio eksperimento, kurio metu buvo išbandomos kameros 19-ojo maršruto troleibusuose, įvertinimą savivaldybei numatoma pateikti iki sausio 10 dienos.
Tuo tarpu žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius anksčiau pareiškė, kad imitavo dvi neleistinas veiklas – muštynes ir alkoholio vartojimą – kamerų stebimuose troleibusuose, ir piktinosi, kad į tai nebuvo sureaguota.
„Iniciatyvos plinta kaip grybai: ir ten reikia kamerų, ir ten reikia kamerų, dabar troleibusuose jau yra kameros. Mūsų eksperimentas parodė, kad niekas nesureagavo, kai mes suvaidinome dvi situacijas“, – teigė H.Mickevičius.
„Matyt, už to stovi ne žmogaus apsaugos interesas, kiek kažkieno materialinis interesas, nes kameras reikia pirkti, prižiūrėti“, – svarstė visuomenininkas.
J.Komarovo aiškinimu, eksperimentas parodė, kad kameros reikalingos, nors yra taisytinų dalykų, pavyzdžiui, dėl įrašo saugojimo trukmės.
Henrikas Mickevičius anksčiau pareiškė, kad imitavo dvi neleistinas veiklas – muštynes ir alkoholio vartojimą – kamerų stebimuose troleibusuose, ir piktinosi, kad į tai nebuvo sureaguota.„Buvo minusų – vienas iš ryškiausių yra tas, kad mums buvo leista naudoti įrašą tik vieną parą. Kai iškilo klausimų, kada reikėtų pasižiūrėti kelių dienų senumo įrašą, jau nebegalėjome. Jeigu duomenų apsaugos tarnyba neleistų saugoti duomenų ilgiau kaip vieną parą, tikslingumas stipriai sumažėtų. Mums reikėtų, kad būtų apie savaitę duomenys saugomi“, – pasakojo „Vilniaus troleibusų“ atstovas.
Jo aiškinimu, iki kamerų įrengimo „pakankamai dažnai“ buvo sulaukiama skundų dėl vairuotojų elgesio. J.Komarovas tikino, kad geresnių priemonių nei vaizdo stebėjimo kameros nėra sugalvota.
„Aš žinau vieną dalyką – pasaulyje dar niekas nieko kito lyg ir nesugalvojo, ar bent jau man tai nežinoma, kad būtų kažkokie kiti būdai saugumui sustiprinti. Kitos šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, Amerika, naudoja kameras visuomeniniame transporte ir nemąsto, kad tai žmogaus teisių suvaržymas. Aš manau, kad jeigu Lietuva vystysis tokiu keliu, jog nebus vagysčių iš kišenių, narkomanų nusikaltimų, tai troleibusuose kamerų nereikėtų, bet jeigu mes matome, kad tai vyksta, tai kitos išeities nelabai ir matau“, – BNS dėstė J.Komarovas.
Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad filmavimo kameros riboja žmogaus privatų gyvenimą, todėl reikia įrodyti, kad tai yra būtina ir kitų priemonių saugumui užtikrinti nėra.
