Trukdžiai neatlygintinai donorystei Lietuvoje

Iš pateiktos ataskaitos matyti, jog 2005–2008 metais iš Lietuvos į užsienį iškeliavo 42 tonos kraujo plazmos. Valstybės kontrolės ataskaitoje minima komercinė plazmos kaina. Už išvežtą kraujo plazmos kiekį buvo galima gauti apie 15 mln. litų. Biudžetas šių pinigų negavo. Atvirkščiai, turėta tik išlaidų, kraujo centrams mokant už kraujo plazmos paruošimą ir išgabenimą.

Iš vieno vieneto kraujo plazmos galima pagaminti mažiausiai 4 atskirus kraujo preparatus: albuminą, aktyvuotą protrombino kompleksą, imunoglobuliną ir VIII krešėjimo faktorių.

VšĮ„Nacionalinis kraujo centras“ 2005 – 2008 metais išvežė 36 tonas kraujo plazmos, tačiau tik iš 33 tonų užsakė pagaminti albumino, iš 15 tonų protrombino ir tik iš 3 tonų  imunoglobulino bei  VIII krešėjimo faktorių.

Valstybės kontrolės ataskaitoje minima komercinė plazmos kaina. Už išvežtą kraujo plazmos kiekį buvo galima gauti apie 15 mln. litų. Biudžetas šių pinigų negavo.

Dauguma šalių vietoj albumino naudoja keliasdešimt kartų pigesnius druskos tirpalus. Tos šalys, kurios, kaip Lietuva, pačios neperdirba plazmos ir turi pakankamą jos kiekį, neužsako užsienyje ir aktyvuoto protrombino komplekso, nes jis yra šviežios plazmos pakaitalas.

Imunoglobulino į Lietuvą parvežta vos 3 proc., o itin reikalingo VIII krešėjimo faktoriaus 18 proc., tačiau abu šie preparatai nebuvo panaudoti, nes „Nacionalinis kraujo centras“ neturėjo licenzijų ir pasibaigė šių preparatų galiojimo laikas. Imunoglobuliną ir VIII krešėjimo faktorių Valstybinė ligonių kasa įsigijo tiesiai iš užsienio gamintojų.

Valstybės kontrolė nustatė, jog „Nacionalinio kraujo centro“ apskaitoje „kraujas grįždavo“, jei buvo parvežtas bent vienas iš 4 komponentų, be to kraujo plazma buvo apskaitoma mažesne verte.

UAB „Kauno donorystės centras“ visą kraujo plazmą pardavė užsienyje. Valstybinė ligonių kasa, bandydama išsiieškoti nors dalį patirtų nuostolių, kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris  šių metų vasario 10 dieną patenkino 660 tūkst. litų ieškinį. Šios lėšos turės būti sugrąžintos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

„Labai gailiuosi, kad prieš kelis mėnesius daviau kraujo. Kas trečias donoras kraujo duoda neatlygintinai, todėl  kreipiuosi į juos ragindama nebeduoti kraujo VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ ir UAB „Kauno donorystės centras“  tol, kol nebus parengta aiški tvarka – kokių, kiek ir kada kraujo preparatų turi būti parvežta į Lietuvą, pardavus mūsų kraujo plazmą. Europinės direktyvos pabrėžia, kaip svarbu atsakingai, ekonomiškai ir etiškai elgtis su donorų krauju. Viso to Lietuvoje nėra. Įvertinus turimus rezervus bei donorų, imančių už kraują pinigines kompensacijas skaičių, pavojus Lietuvos pacientų gyvybėms dėl kraujo trūkumo tikrai neiškils,“ – sako Seimo narė Agnė Zuokienė. 

2008 metais  Lietuvoje kraujo duota 98 200 kartus, 34 900 donacijos buvo neatlygintinos. Vienoje donacijoje yra eritrocitų masė, skirta skubiam kraujo poreikiui, padedantys kraujui krešėti trombocitai bei kraujo plazma. Jei gydymui panaudojama apie 95 proc. eritrocitų masės, tai kraujo plazmos vos apie 30 proc. Likusi dalis parduodama užsienyje. „Kraujo donorystės įstaigos, pardavusios plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, uždirbo pajamų, kurių panaudojimas nereglamentuotas ir nekontroliuojamas,“ – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje. Pagal pateiktas rekomendacijas nustatyti gautų lėšų panaudojimo tvarką Sveikatos apsaugos ministerija turėjo iki šių metų pradžios, tačiau tai nepadaryta iki šiol.