Šie gyvūnai išgyveno tik muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ir gyvūnų prižiūrėtojų dėka. Ruoniukai ne tik pasveiko, bet ir grįžta į laisvę, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 18 ruonių. 2002 metais Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą. „Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai, – sakė Arūnas. – Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjus šiuos ruonius susisiekti su muziejumi, mums labai įdomu, kur jie keliaus. Žvejų noriu paprašyti nežudyti, radus į tinklą įsipainiojusi ruonį, o paleisti jį. Laikas mokytis sugyventi su gamta ir suprasti, kad jūros šeimininkas – ne žmogus, o jos gyvūnai.“
Pasak Arūno Grušo ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje yra toks tinklų kordonas, kad gyvūnai nesugebės per jį prasibrauti.
Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai – nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.
Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą – 5-10 tūkstančių, aštuntą – tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius. Šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes DDT, naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji – ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį birželį tinkluose dažniausiai žūna ruonių jaunikliai.
Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais – 7600. „Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ – sako Arūnas Grušas.
