Tyrimo duomenimis, nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai savanoriškai draudžiasi 30-39 bei 50-59 metų amžiaus asmenys, samdomi darbuotojai, taip pat asmenys, kurie naudojasi internetu.
Sudėtingos ir mirtinos traumos daug dažniau pasitaiko darbe arba pakeliui į jį, negu atliekant buities darbus namuose. Tuo tarpu buityje dažniausiai traumos patiriamos naudojantis elektros prietaisais, aštriais daiktais ar įrankiais, paslydus ant šlapios grindų dangos, lipant laiptais, nusideginus karštais skysčiais.
Žmonės labiausiai yra linkę draustis nuo sunkiausių traumų – 47 proc. respondentų pageidautų apsidrausti nuo negalios, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo. Tiek pat būtų norinčių apsidrausti ir nuo žūties atvejo. Šiek tiek mažiau – 40 proc. respondentų norėtų būti apsaugoti nuo stiprių traumų, tuo tarpu nedideli sužeidimai respondentams nepasirodė tokie aktualūs (18 proc.). Dominuojančios aplinkybės, nuo kurių norėtų apsidrausti gyventojai, yra avarijos, ligos, nelaimingi įvykiai, stichinės nelaimės, traumos darbe, gaisro atveju patirta žala sveikatai, užpuolimai ir profesinės ligos.
Ekspertų skaičiavimais, apsauga nuo nelaimingų atsitikimų daugiausiai rūpinasi didžiųjų miestų gyventojai. Savanoriškai draustis nuo nelaimingų atsitikimų yra linkę tie žmonės, kurie dirba sudėtingesnį fizinį darbą ir kreditus iš bankų paėmę gyventojai, kurie nėra apsidraudę gyvybės draudimu. Taip pat nuo smulkesnių traumų yra draudžiami ir vaikai, nes jie dėl savo judrumo dažniau susižeidžia. Moksleivių ir jaunesnio amžiaus vaikų draudimas tampa itin aktualus prasidedant mokslo metams, nes vaikų traumų dažniau pasitaiko tuo metu, kai jie eina mokyklą, leidžia laisvalaikį po pamokų, sportuoja.
„Smulkios vaikų traumos sudaro apie 40 proc. visų draudžiamųjų įvykių, nes vaikai yra daug rizikingesnė draudžiamų asmenų grupė, kurie dėl savo aktyvios veiklos dažniau patiria smulkias traumas. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokos dažniausiai išmokamos dėl minkštųjų audinių pažeidimų, raiščių ir raumenų patempimų, kaulų lūžių“, – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Ričardas Morkvėnas.
Pasak jo, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai rūpinasi moterys – jos paprastai kreipiasi į draudikus, siekdamos pasirūpinti vyro, vaikų ir savo apsauga. Nelaimingų atsitikimų draudimas taip pat yra aktualus šeimą išlaikantiems asmenims, dėl kurių patirtos traumos ar negalios visa šeima susidurtų su finansiniais sunkumais. „Įmokos pagal šį draudimą yra ženkliai mažesnės negu kitų, panašias apsaugas suteikiančių draudimo rūšių, o jo išmokos padeda kritiniais momentais atsistoti ant kojų – draudimas suteikia kompensacijas dėl traumų, neįgalumo, mirties atveju, taip pat, pasirinkus papildomus draudimo apsaugos variantus, yra kompensuojamas ligoninėje praleistas laikas bei dėl nedarbingumo prarastos pajamos“, – patikino R.Morkvėnas.
Jo teigimu, dėl nelaimingų atsitikimų metu patirtų traumų, priklausomai nuo jų sudėtingumo, žmonės būna nedarbingi nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių. Vidutinė draudimo išmoka svyruoja apie 1,5 tūkst. Lt, o mirties atveju ji siekia apie 100 tūkst. litų.
