Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tualetų klausimas – sudėtingesnis nei arenos statybų

Klaipėdos viešieji tualetai – moralinės atgyvenos.
Irmos Ozturhan/15min.lt nuotr. / Klaipėdos viešieji tualetai – moralinės atgyvenos.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio komitetui pristatytas itin žemiškas, bet opus klausimas dėl viešųjų tualetų. Šie savo išvaizda ir būkle ne tik atgraso jais pasinaudoti miestiečius bei turistus, bet ir darosi pavojingi sveikatai.

Tualetų išdėstymo schema savivaldybės taryboje buvo patvirtinta dar prieš keletą metų. Numatyta, jog Klaipėdoje turėtų būti iš viso 107 viešieji tualetai, kartu su esamais bei naujai pastatytais. Šiuo metu uostamiestyje veikia 28 biotualetai, trys konteineriniai, du automatiniai, 13 stacionarių, iš kurių vieną eksploatuoja savivaldybė, kitą – Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba. Plika akimi matyti, jog daugumą šių tualetų, ypač stacionarių, yra morališkai pasenę ir susidėvėję. Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, tualetai ne tik išplėšti (sugadintos spynos, išardytos sienos, išvogtos plytos), bet yra įlinkusiais stogais bei sugriuvusiomis grindimis. Juos dezinfekuoti ar kitaip prižiūrėti tinkamai – neįmanoma, tad kyla grėsmė jais besinaudojančių gyventojų sveikatai ir saugumui.

Stacionarūs tualetai nuolat lopomi ir kitaip „prikeliami“, tačiau jų poreikis didėja. I.Šakalienė sakė kalbėjusi su Kultūros ir turizmo informacijos centro darbuotojais ir kartu aptarė vietas, kuriose labiausiai reikėtų viešųjų tualetų, ypač masinių švenčių, tokių kaip „The Tall Ships“ regata, metu. Tualetai kažkada turėtų atsirasti Tomo gatvėje, „Meridiano" aikštėje, Šiaurės rage. Daugiau tualetų reikėtų ir Kruizinių laivų terminale, jų skaičių ketinama padidinti ir automobilių stovėjimo aikštelėse prie paplūdimių bei paplūdimiuose ir taip atpratinti poilsiautojus naudotis krūmų priedanga ar jūra.

Pigiausia – nuomotis

Komiteto nariai išsakė įvairiausių minčių, kaip gerinti viešųjų tualetų schemą uostamiestyje, tačiau atsiremta į pagrindinę kliūtį – pinigus. Jų esą nėra numatyta šių metų miesto biudžete. Atsiradus lėšoms, I.Šakalienės nuomone, pigiausiai atsieitų konteinerinių ar biotualetų nuoma kartu su aptarnavimu. Vieno biotualeto nuoma per mėnesį kainuotų apie 500 litų, tuo tarpu tokį įsigyti – 3 tūkstančius litų. Esą pigiau nuomoti dėl to, jog tualetai daugiausia eksploatuojami vasaros sezono metu, t.y. 3 mėnesius. Specialistų teigimu, brangesni, tačiau patogesni – konteineriniai tualetai-vagonėliai, kuriuose yra galimybė nusiplauti rankas, jais gali patogiai pasinaudoti neįgalieji. Tokio tualeto nuoma per mėnesį kainuotų apie 2 tūkst. litų.

Minimaliomis sąnaudomis, patenkinti subtilius klaipėdiečių ir miesto svečių poreikius per sezoną atsieitų apie 150-170 tūkst. litų, tačiau, regis, šią sumą surasti kur kas sunkiau, nei skirti milijonus stambesniems projektams. Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda užsiminė, jog ketinama bendradarbiauti su latviais, Liepojos miestu ir gerinti viešųjų tualetų prieinamumą paplūdimiuose. „Pateikėme paraišką Europos Sąjungos fondo pinigams gauti kartu su Liepoja. Projekte numatyta iš viso 10 tualetų – po vieną paplūdimyje. Ar gausime paramą, paaiškės birželio-liepos mėnesiais“, – sakė L.Dūda.

Komiteto metu siūlyta remtis užsienio patirtimi ir atokesnėse vietose įrengti atvirus pisuarus, kuriais pasinaudoti galėtų bent jau reikalo prispirta stiprioji lytis. Komitetas paprašė Ūkio departamentą pateikti lėšų poreikio visoms sritims analizę. 
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min