Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politikų turto deklaracijos. Aš milijonierius? Apsaugok, Dieve!

Bankrotas
Photos.com nuotr. / Turtas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo, Vyriausybės ir kitų valdžios struktūrų milijonieriai gali būti tik fikcija. Nemaža dalis tokių turtuolių – „popieriniai“. Bet skylėta turto deklaracijų sistema padeda ne tik jiems, bet ir tiems, kurie iš tiesų turi ką slėpti nuo visuomenės.

Politikų ir valdininkų turtai skaičiuojami remiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamomis turto ir pajamų deklaracijomis. O šios, pasirodo, suteikia galimybę rinkėjų akyse atrodyti gerokai kukliau, nei yra iš tiesų.

Politikų būstai nebrangsta

Deklaracijose pateikiami duomenys toli gražu neatspindi realios politikų turto vertės, nes įstatymai leidžia rinktis: deklaruoti realią nekilnojamojo turto vertę arba tą sumą, kurią sumokėjo jį pirkdami.

Net ir menkiausio buto Vilniuje vertė šiuo metu yra ne mažesnė nei 100 tūkst. Lt, tačiau politikų deklaracijose būstai vertinami kitaip. Pavyzdžiui, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas su žmona Liudmila savo trijų kambarių butą renovuotame name Žirmūnuose vertina vos 80 tūkst. Lt.

Tuo tarpu viešai parduodami panašaus dydžio butai renovuotuose namuose Žirmūnuose kur kas brangesni: jų kainos svyruoja nuo 250 tūkst. iki 400 tūkst. Lt.

Tiesa, turto ir pajamų deklaravimo taisyklėse nurodoma, kad tikroji rinkos kaina nurodoma ir „tuo atveju, kai nėra turto įsigijimo kainos, arba kai gyventojas mano, jog turto įsigijimo kaina žymiai skiriasi nuo turto rinkos vertės.“

Tačiau tik nedaugelis politikų ir valstybės tarnautojų nori papulti į kasmet žurnalistų skaičiuojamą valdžios milijonierių sąrašą. Todėl dažnas neparodo noro „manyti“, kad jo turtas nuo pirkimo galėjo pabrangti kelis kartus, ir į deklaraciją įrašo turto įsigijimo kainą.

Tikros vertės nerūpi

Ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi, tikrina VMI. Tačiau inspektoriams nesvarbu, ar politikai rašo turto pirkimo kainą, ar jo realią vertę.

VMI atstovas Darius Buta „15min“ paaiškino, kad VMI nesureikšmina neatitikimų tarp politikų deklaracijose nurodytos ir realios jų turto vertės. Pasak jo, pakanka, kad bet koks turto įsigijimas būtų patvirtintas dokumentais: „Turto ir pajamų deklaracijos yra tik vienas iš daugelio šaltinių apie mokesčių mokėtoją, kuriuos VMI naudoja savo veikloje“.

Tuo tarpu nerealus savo turtinės padėties įvertinimas VMI nesudaro kliūčių patikrinti, ar valstybės tarnautojai gyvena pagal kišenę. Inspekcijai nesvarbu ir tai, kad pagal jos viešai skelbiamas deklaracijas sudarinėjami turtingiausių valdžios atstovų sąrašai gali būti netikslūs. „Nesiimame vertinti viešo „milijonierių“ skaičiavimo metodikos ar rezultatų“, – pažymėjo D.Buta.

Milijonierius per vieną naktį

Tačiau skandalų dėl netikėto praturtėjimo netiksliai pildant turto ir pajamų deklaracijas gali pasitaikyti ne vienam.

Bijodami milijonierių vardo politikai vengia savo turtą vertinti rinkos kainomis.

Įsivaizduokime, kad vos keliasdešimt tūkstančių litų savo turtą vertinęs politikas kitąmet nustatys ir įrašys realią turto vertę. Gali būti, jog tada jo turtas per metus išaugs keliais šimtais tūkstančių.
Tokių istorijų jau buvę. Per metus milijonieriumi tapusiu pavadintas ne vienas savo turtą pagal rinkos kainas įvertinęs politikas. Tad ar nevertėtų įpareigoti valstybės tarnautojus ir politikus kasmet perskaičiuoti savo turto vertę, kad visuomenė žinotų, koks iš tiesų yra jų valdomas turtas?

Politikai lyg susitarę tvirtina tam nepritarsiantys. Anot socialdemokrato Algirdo Syso, realiai parlamentarų valdomo turto vertės kasmet iš naujo visuomenei žinoti nereikia, nes tai per daug nereikšminga.

„Ir aš rašau namo, kurį stačiau nuo 1990-ųjų, pridavimo kainą, o ne kainą nekilnojamojo turto bumo metu ar dabartinę. Manau, kad prievartinis vertinimas kasmet būtų pernelyg sudėtingas ir brangus dalykas. Be to, koks skirtumas, ar politikas turi turto už keliasdešimt, ar kelis šimtus tūkstančių litų. Reikia vertinti jo darbus, o ne sukauptą turtą“, – mano socialdemokratas.

Ką atspindi deklaracijos?

Pasak A.Syso, kai kurie politikai vis dėlto laikosi įstatymuose numatytos galimybės patiems nuspręsti, kiek galėjo pakisti jų valdomo turto vertė ir kasmet savo turtą vertina pagal numanomą rinkos kainą.

„Jei jis žiūri į priekį ir nenori būti klausiamas dėl padidėjusios turto vertės, kiekvienas pilietis ir dabar gali vertinti savo turtą pagal realią vertę“, – pripažino Seimo narys. Tačiau tokių, kurie vertę skelbia ne pagal būsto pirkimo dokumentus, – vos vienas kitas.

Tuo tarpu Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad turto ir pajamų deklaracijos yra reikalingos ne tam, kad visuomenė žinotų, kiek turto sukaupę politikai ir valstybės tarnautojai.

„Jos skirtos ne politikų turtams suskaičiuoti, o pažiūrėti, ar jis buvo teisėtai uždirbęs pinigų tiems turtams įgyti, – aiškino Darbo partijos atstovė. – Deklaracijas pildo ne tik aukščiausius postus užimantys politikai, bet labai daug žmonių. Todėl papildomas kasmetinis turto įvertinimas juos apsunkintų. O Seimo narių, prezidentės, Vyriausybės narių piliečiai gali tiesiog paklausti visų rūpimų klausimų, ir jiems bus atsakyta.“

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, kiekvienais metais deklaruoti turimą turtą privalo politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai, taip pat jų šeimos nariai.

Komentaras: ydinga deklaravimo sistema

Aušra Maldeikienė, ekonomistė:

„Dabartinės turto ir pajamų deklaracijos iš esmės yra nesuprantamos paprastam žmogui, o pagal jas žiniasklaidos parengiami „milijonierių“ sąrašai absoliučiai netikslūs.

Milijonieriais nereikėtų vadinti žmonių, kurių būstas kainuoja panašią sumą, o jokių piniginių santaupų pilietis neturi. Koks jis milijonierius, jei turi tik butą, kuriame gyvena?

Tokiose deklaracijose, kaip dabar, jei nenorėsi rasti vagių, tai ir nerasi, – sako A.Maldeikienė.

Dėl nerealiai įvertinto turto buvo kilęs skandalas, kai dabartinis europarlamentaras Algirdas Saudargas, savo butą Naujamiestyje išsipirkęs už 4000 rublių, įvedus litą jį deklaracijoje įvertino 4 litais. Žinoma, tai atrodė kvaila suma, bet pagal dokumentus ji buvo teisinga.

Realias turto vertes politikus nurodyti priverstų nebent įvestas nekilnojamojo turto mokestis, nes tuomet būtų privaloma įsivertinti savo turtą iš naujo.

Dabar to daryti niekas nenori, nes bus diletantų žurnalistų apkaltinti netikėtu praturtėjimu. Ir mano šeima buvo apkaltinta „vagystėmis“, kai iš močiutės gavome dovanų trūkstamą sumą būstui, o žurnalistams tai pasirodė kaip praturtėjimas.

Turto ir pajamų deklaracijos apskritai neleidžia susekti valdžios turtų judėjimo, nes prie nurodomų turto verčių net nėra viešinamas turimų objektų kiekis. Taip pat šiose deklaracijose neatsispindi santykis tarp žmogaus pajamų ir išlaidų.

Norint tinkamai išanalizuoti, ar politikai gyvena pagal pajamas, reikia sudėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikiamas interesų deklaracijas, kur nurodomi pirkiniai, ir metines turto deklaracijas, teikiamas VMI, tačiau ir šios esančios pakankamai abstrakčios. Tokiose deklaracijose, kaip dabar, jei nenorėsi rasti vagių, tai ir nerasi“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min