„Po A.Šemetos atvejo mažai šansų, kad pavyktų interpeliacija premjerui. Nematau didelės prasmės tai daryti dabar“, – BNS sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.
Antradienį dėl interpeliacijos finansų ministrui tebalsavo 56 parlamentarai. Tuo metu norint atleisti ministrą už tai per slaptą balsavimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
V.Mazuronis teigė, kad dėl to interpeliaciją Vyriausybės vadovui kuriam laikui reikia atidėti.
Opozicinės Seimo frakcijos jau buvo parengusios interpeliacijos tekstą, tik kol kas nesurinko reikalingų Seimo narių parašų.
Prieš keletą savaičių „tvarkiečių“ parašytas dokumentas buvo papildytas kitų opozicinių frakcijų pastabomis.
Opozicija Vyriausybės vadovo norėjo klausti, kodėl jis ir jo Ministrų kabinetas nesiima neatidėliotinų veiksmų išvengti Lietuvos energetikos sistemos priklausomybės. „Ar trijų Baltijos šalių pasirašytas susitarimas dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo nėra tik dirbtinas bandymas visomis išgalėmis išsaugoti LEO LT?“ – klausta interpeliacijoje.
Vyriausybės vadovo taip pat teirautasi, kodėl jis nepanaikina nacionalinio investuotojo LEO LT, sukurto prieštaraujant Konstitucijai, kokių teisinių veiksmų Vyriausybė imsis dėl turtinių ir teisinių santykių restitucijos.
Opozicija norėjo sužinoti, ar Vyriausybė ketina kreiptis į Europos Komisiją dėl oficialaus tyrimo, ar LEO LT steigimo aplinkybės neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei, pradėjimo.
Premjerui priekaištaujama ir dėl neseniai priimto Mokslo ir studijų įstatymo, kuris, anot interpeliacijos autorių, prieštarauja Konstitucijai. Jų teigimų, įstatymu įtvirtinta aukštojo mokslo reforma nesprendžia esminių visuomenei ir studentams svarbių problemų, bet „siekiama aukštąjį mokslą paversti prieinamą tik turtingųjų vaikams, o gabiems, bet ne tokiems turtingiems aukštųjų mokyklų vartus užverti“.
A.Kubilius ragintas prisiimti atsakomybę už neigiamas „naktinės“ mokesčių reformos pasekmes, po kurios „Lietuvoje nebesurenkami mokesčiai, valstybės biudžeto išlaidos dar mažinamas apie 3,3 mlrd. litų, o birželį prognozuojama 1,5-2 mlrd. litų mokestinė našta dar labiau žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą“.
„Kodėl Vyriausybė nepagrįstai vengia priimti sprendimą skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo?“ – klausė opozicija.
Jos teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis labai prasta, mokesčių reforma nepasiteisino, o verslas esą traukiasi į šešėlį. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 12,6 proc., o visa šalies ekonomika – 9,5 proc.
„Kaip ketinate sumažinti šešėlinę ekonomiką, kuri planuojama išaugs 5 proc. punktais, tuo metu į biudžetą nebus surinkta apie 5,3 mlrd. litų, o nedarbo lygis išaugo iki 11 proc.?“ – teirautasi dokumente.
Jame taip pat domėtasi, kokių priemonių Vyriausybė žada imtis, kad būtų išsaugotos darbo vietos bei grąžintas žmonių pasitikėjimas savo valstybe.
„Kodėl Vyriausybė delsia teikti paraiškas Europos globalizacijos fondui, kuris praėjusiais metais bankrutuojančių įmonių darbuotojams skyrė apie 500 mln. litų, šiemet žada skirti visą milijardą, ar Jūs palaikote poziciją, kad darbą praradusiems žmonėms Europos Sąjungos paramos duoti į rankas negalima, nes skirtus pinigus lietuviai iššvaistys ir pragers“? – svarstyta interpeliacijoje.
Pagal Seimo Statutą, teisę inicijuoti interpeliaciją premjerui turi ne mažiau kaip penktadalis arba 29 Seimo nariai.
Norint atstatydinti ministrą arba premjerą už tai per slaptą balsavimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Jeigu atstatydinimas premjeras, įgaliojimus grąžina visa Vyriausybė.
Opoziciniai „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ ir socialdemokratai Seime turi 54 vietas.
