Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tvenkinių savininkai reikalaujant netverti telkinių baiminasi dėl saugumo

Tvenkinys
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Tvenkinys
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Privačių tvenkinių ir kūdrų savininkai nerimauja, kad dėl reikalavimo netverti pakrančių gali nukentėti jų saugumas: nuėmus tvoras į jų sklypus patekti galės bet kas norintis, rašo „Lietuvos žinios“.

„Suprantu, kad turi būti prieinamos upės ir ežerai. Bet mes turime dalį tvenkinio, mokame už ją mokestį. Esame verčiami išardyti tvoras ir žiūrėti, kaip kiti trypia ir šiukšlina mūsų rankomis išpuoselėtą pakrantę, o paskui dar ir surinkti poilsiautojų išmėtytas šiukšles. Nejaugi laisvoje Lietuvoje, sąžiningai mokėdami mokesčius, neturime teisės net savo namuose jaustis saugiai ir grįžę iš darbų ramiai pailsėti?“ – nauja tvarka piktinosi Plungės rajone esančio Alsėdžių miestelio gyventoja Rita Brasienė.

Nejaugi laisvoje Lietuvoje, sąžiningai mokėdami mokesčius, neturime teisės net savo namuose jaustis saugiai ir grįžę iš darbų ramiai pailsėti? – nauja tvarka piktinosi Plungės rajone esančio Alsėdžių miestelio gyventoja Rita Brasienė.

Jos sodyba yra prie nedidelio 16 arų tvenkinio, kurio dalis priklauso sodybos šeimininkams. Saugumo sumetimais užtvertą tvorą šeimininkai nuėmė po aplinkosaugininkų apsilankymo, tačiau dabar visi, kas tik nori, gali užsukti ne tik į tvenkinio pakrantę, bet ir į jos kiemą, todėl R.Brasienė teigia nebesijaučianti saugi.

Laikinai aplinkos viceministro pareigas einančio Lino Jonausko teigimu, pagal dabartinę tvarką draudimas tverti tvoras upių, ežerų, tvenkinių, kitų dirbtinių vandens telkinių pakrantėse taikomas dėl visų vandens telkinių, kuriems yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta. Nereglamentuojamas tik tvorų statymas prie pramoninės žuvininkystės, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas neviršija 10 arų.

„Maži privalūs vandens telkiniai, kuriems nenustatomos apsaugos juostos, ir dabar gali būti tveriami, jei to reikia saugumui ar aplinkos išsaugojimui. Jei kalbėtume apie didesnius vandens telkinius, tarp jų ir privačius, mūsų nuomone, reikia didesnio savivaldybių indėlio į rekreacinių zonų formavimą, siekiant sudaryti sąlygas poilsiui prie vandens telkinių, įskaitant ir tokių vietų įrengimą valstybinėje žemėje bei privačios žemės sklypų išpirkimą“, – pabrėžė L.Jonauskas.

Jis pripažino, kad šiuo metu žemės savininkai nenoriai vykdo jiems įstatymų numatytas pareigas, nes dažnai nukenčia nuo nekultūringų lankytojų. Dabartiniai teisės aktai, anot jo, numato laisvą praėjimą pakrante, tačiau nereglamentuoja apsistojimo, maudymosi, stovyklavimo veiklų, kurios turi būti suderintos abipusiu piliečių susitarimu.

Jis sakė, jog artimiausiu metu Aplinkos ministerija teiks Vyriausybei svarstyti siūlymą įstatymu apibrėžti pakrantėse besilankančių asmenų pareigas. Siūloma, kad tik gavę sutikimą lankytojai galėtų apsistoti vandens telkinio pakrantėje, priešingu atveju jie galėtų tik pereiti pakrante.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Rita
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min