Lietuvos gyventojų pasitikėjimas šalies Vyriausybe nuo praėjusių metų pavasario iki rudens smuko nuo 19 iki 15 proc., pasitikinčiųjų Seimu sumažėjo nuo 10 iki 7 proc., o politinėmis partijomis – nuo 8 iki 5 procentų.
„Tikėtina, kad sunkūs ir neišvengiami Vyriausybės sprendimai nedidina pasitikėjimo valstybės institucijomis. Kita vertus, tai nėra tokie blogi rodikliai“, – šio rodiklio sumažėjimą komentavo M.Degutis.
Esą prieš tai buvusi Vyriausybė, kuri priimdavo populiarius sprendimus – didino socialines išmokas, kėlė atlyginimus tam tikroms darbuotojų grupėms – turėjo labai panašų pasitikėjimo rodiklį. „Turint omenyje tai, kad ši Vyriausybė priėmė niekam susižavėjimo nekeliančius sprendimus, šis rodiklis nėra blogas“, – aiškino M.Degutis.
Anot jo, labiausiai reikėtų susirūpinti nuo 24 iki 15 proc. smukusiu gyventojų pasitikėjimu šalies teisėsaugos sistema. Tai – žemiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES). „Turbūt tai susiję su pedofilijos skandalu ir žmonių įsitikinimu, kad ta byla nebuvo tiriama tinkamai“, – svarstė „TNS-Gallup“ tyrimų vadovas ir pridėjo, kad mažas pasitikėjimas teisėsaugos sistema gali būti susijęs ir su Valstybės saugumo departamento (VSD), policijos darbu.
Nepatenkinti ir demokratijos veikimu
Be to, „Eurobarometro“ tyrimo duomenys rodo, kad nuo 2009 metų pavasario iki rudens Lietuvoje mažėjo gyventojų, patenkintų demokratijos veikimu šalyje. Dabar demokratijos veikimą teigiamai vertina 18 proc. gyventojų, o 2009-ųjų pavasarį taip galvojančių buvo 24 procentai.
Pasak M.Degučio, neigiamas demokratijos veikimo vertinimas susijęs su ekonominiu sunkmečiu. Esą gyventojai iš Vyriausybės tikisi aktyvios veiklos, gebėjimo sušvelninti krizės pasekmes, prisidėti prie atsigavimo. „Tie lūkesčiai dažnai lenkia realias galimybes. Lūkesčių neatitikimas ir lemia tokį demokratijos veikimo vertinimą“, – sakė M.Degutis.
Kaimyninėse šalyje – Latvijoje ir Estijoje – demokratijos veikimu gyventojai patenkinti labiau. Latvijoje 2009 metų rudenį tuo buvo patenkinti 21 proc. gyventojų (2009-ųjų pavasarį tokių gyventojų buvo 43 procentai), Estijoje – 41 proc. gyventojų (2009-ųjų pavasarį – 53 proc.). Europos Sąjungoje (ES) demokratijos veikimu patenkinti 53 proc. gyventojų, nors 2009 metų pavasarį tokių buvo 58 procentai.
„Eurobarometro“ tyrimas vyko 2009 metų spalio ir lapkričio mėnesiais visose ES valstybėse narėse. Tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausti 1023 respondentai.