Visoje Lietuvoje gyventojų kasmet mažėja. Tokios pačios tendencijos išlieka tiek Kauno apskrityje, tiek Kauno mieste. Statistikos departamento duomenimis, Kaune 2008 metų pradžioje užregistruoti 355586 gyventojai. 2009 m. kauniečių dar sumažėjo iki 350555 gyventojų. Daugiausiai Kauno mieste 2008 m. gyveno jaunų, 15-44 metų, žmonių. Ši amžiaus grupė sudarė 44,7 proc. visų Kauno gyventojų. 2008 m. Kauno mieste užregistruota 2931 santuoka, o išsiskyrė 1269 poros. 2009 m. naujų šeimų susikūrė 539 mažiau, t.y. 2392, tačiau išsiskyrė 158 poromis mažiau negu 2008 m. – 1111.
 |
| 15min.lt nuotr./Naujagimis |
Gimstamumas tiek Lietuvoje, tiek Kaune didėja. Kauno mieste 2008 m. gimė 4178 kūdikių. 2009 m. mažųjų kauniečių gimė 148 daugiau nei 2008 metais – 4326. Džiugina tai, kad Kauno mieste gimstamumas buvo didesnis, o mirtingumas mažesnis nei Kauno apskrityje ir Lietuvoje.
Kauniečiai – ilgaamžiai
Kaip pastebi Visuomenės sveikatos biuro specialistai, Kaune žmonės gyvena ilgiau. Pirmą kartą 2009 metais apskaičiavus Kauno miesto vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklį paaiškėjo, jog kauniečių vidutinė gyvenimo trukmė dvejais metais ilgesnė nei Lietuvos gyventojų. Be to, skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės – mažiausias.
Kaune 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68,2 metų. Tai yra maždaug dviem metais ilgiau nei Lietuvoje. Moterų šis rodiklis buvo 79 metai ir tai yra pusantrų metų didesnis nei Lietuvos. Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2008 m. Lietuvoje buvo 11,3 metų trumpesnė nei moterų. Kauno apskrityje šis skirtumas sudarė 11,1 metų, Kaune – 10,8 metų. Palyginus su 2007 m. duomenimis, tiek Kaune, tiek Kauno apskrityje ir Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė prailgėjo.
Nusikaltimų ir nelaimių buvo mažiau
Nelaimingi atsitikimai ir traumos – dažniausiai žmonių neapdairaus elgesio pasekmės. Pastebima, jog 2008 m. avarijų, gaisrų, nusikalstamų veikų mažėjo. Tačiau savižudybių ir skendimų tendencijos priešingos. Specialistai pabrėžia, kad dažna nelaimių priežastis – alkoholis. Pavyzdžiui, 2008 m. 83,3 proc. skenduolių vartojo alkoholį (10 iš 12), 2007 m. – 60 proc. (6 iš 10).
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Nelaimių vandenyje nemažėja |
Surinkti statistiniai duomenys rodo, kad dėl išorinių priežasčių (paskendimų, mirčių autoavarijų, savižudybių) vyrai miršta keturis kartus dažniau nei moterys. Tai paaiškinama tuo, jog iš prigimties vyrai yra linkę daugiau rizikuoti, nemąstant apie pasekmes.
Daugiausia – širdies ir kraujagyslių ligų
Sergamumo statistika 2008 m. Kauno mieste parodė, jog dažniausiai buvo sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Kas penktas kaunietis 2008 m. turėjo problemų su širdimi. Mirtingumas nuo šių ligų taip pat išlieka didžiausias. Tačiau, lyginant su kitomis savivaldybėmis, Kaune šis rodiklis yra vienas žemiausių.
Onkologinės ligos – problema – numeris du. 2008 m. duomenimis, kauniečiai dažniausiai sirgo prostatos (priešinės liaukos), krūties, gimdos kaklelio, odos, gimdos kūno piktybiniais navikais. Akivaizdu, kad nuo onkologinių ligų labiausiai nukenčia tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinė sistema.
Mirtys nuo piktybinių navikų mirčių struktūroje užima antrą vietą po širdies ir kraujagyslių ligų. Vyrai nuo piktybinių navikų miršta dažniau nei moterys. Visgi, lyginant su kitomis savivaldybėmis, Kauno miesto mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis vienas geriausių.
 |
| Profilaktiškai pasitikrinti, ar neserga prostatos vėžiu, ypač rekomenduojama vyrams, perkopusiems 50 m. |
Tačiau Kaune netrūksta psichikos ligomis ir priklausomybėmis sergančių asmenų. Nuo 2007 m. iki 2008 m. sergamumas priklausomybėmis Kauno mieste padidėjo 31,2 proc. Dažniausiai į priklausomybių liūną įtraukia alkoholis.
Ragina susirūpinti pradinukų sveikata
Vaikų ir jaunimo sveikata, anot Kauno miesto savivaldybės Visuomenė sveikatos specialistės doc. dr. Ados Azaravičienės, labiausiai turėtų susirūpinti pradinukų tėvai. 2008 m. dažniausiai sirgo I-IV klasių mokiniai – maždaug 80 proc. pradinukų turėjo įvairių sveikatos sutrikimų.
Analizuojant Kauno mokinių sergamumą 2008 m. pastebėta, jog dažniausiai diagnozuoti skeleto ir raumenų sutrikimai – apie 40 proc. visų mokinių turėjo problemų su laikysena ar stuburo iškrypimais. Antroje vietoje – regos sutrikimai. 2008 m. Kauno mieste kas trečias mokinys turėjo regos sutrikimų.
