Tyrimas: pabėgėliai mano, kad Lietuvos gyventojai jų atžvilgiu yra tolerantiški

Tokias 2009 metų pirmojoje pusėje Lietuvos vartotojų instituto (LVI) atliktų tyrimų išvadas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pristatė LVI prezidentė Zita Čeponytė. Iš viso šių metų pirmojoje pusėje buvo atlikti trys tyrimai: vertinant pabėgėlių įvaizdį 2008-aisiais spaudoje, apklausiant 1002 respondentus visoje Lietuvoje ir apklausiant 42 prieglobstį gavusius užsieniečius.

Didžioji dalis (79 proc.) apklaustųjų pabėgėlių teigė, kad Lietuvos gyventojai yra tolerantiški. Tuo tarpu 45 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė esantys įsitikinę, kad Lietuvoje vyrauja neigiama nuomonė apie pabėgėlius, t. y., kad jie turėtų būti išsiųsti iš Lietuvos, 39 proc. – kad visuomenė yra netolerantiška ar greičiau netolerantiška pabėgėlių atžvilgiu.

49 proc. respondentų nurodė, jog pabėgėlių atvykimas yra daugiau problema nei palanki galimybė mūsų šaliai.

Pasak LVI vadovės, „pabėgėliai mano apie visuomenę geriau nei visuomenė apie save“.

Netolerantiškesni pasirodė asmenys, vyresni nei 46 metų. Jie teigė, kad parama pabėgėliams neturėtų būti teikiama, jų buvimas daro įtaką nusikalstamumo augimui, mokesčių didinimui.„Lietuvos žmonės pabėgėlių atžvilgiu yra gana netolerantiški. Vyrauja neigiama nuomonė – daugiausia dėl to, kad pabėgėliams padeda valstybė ir jie nemoka lietuvių kalbos“, – teigė Z.Čeponytė.

LVI vadovės teigimu, respondentai Lietuvoje kaip netolerancijos pabėgėliams priežastis įvardijo tai, kad pabėgėlius išlaiko valstybė (61 proc.), jie nemoka valstybinės kalbos (51 proc.), dažniausiai yra kitos rasės (44 proc.), dažniausiai yra kito tikėjimo (39 proc.), užima darbo vietas (34 proc.).

Tuo tarpu patys pabėgėliai kaip netolerancijos priežastis įvardijo tai, kad juos išlaiko valstybė (60 proc.), kad jie užima darbo vietas (40 proc.), nemoka valstybinės kalbos (40 proc.), dažniausiai yra kitos rasės (38 proc.), dažniausiai yra kito tikėjimo (29 proc.).

Dauguma (75 proc.) respondentų Lietuvoje sutiko, kad pabėgėlių skaičiaus augimas gali daryti įtaką nusikalstamumo augimui, 72 proc. sutiko, kad pabėgėlių skaičiaus augimas turės įtakos mokesčių didinimui.

Pasak Z.Čeponytės, daugiausia palankumo tarp Lietuvos respondentų sulauktų nemokamų lietuvių kalbos kursų pabėgėliams organizavimas ir pagalba įsidarbinti. 23 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad valstybė niekaip neturėtų padėti pabėgėliams integruotis Lietuvoje.

Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, tyrimų rezultatai rodo, kad visuomenė pabėgėlių atžvilgiu atsargesnė ir skeptiška.

Tyrimas, pasak LVI vadovės, parodė, kad tolerantiškiausias yra jaunimas nuo 18 iki 25 metų, kurie teigė esą pabėgėliai atvyksta į Lietuvą, nes nėra demokratijos jų šalyse, pabėgėliams reikia padėti įsikabinti į gyvenimą.

26–45 metų Lietuvos respondentai mano, kad pabėgėliai gali praturtinti Lietuvos kultūrą ir papročius, tačiau jie turi mokytis kalbos, stengtis susirasti darbą.

Netolerantiškesni pasirodė asmenys, vyresni nei 46 metų. Jie teigė, kad parama pabėgėliams neturėtų būti teikiama, jų buvimas daro įtakos nusikalstamumo augimui, mokesčių didinimui.

Pasak D.Radzevičiaus, tokią vyresnių žmonių, ypač pensininkų, poziciją galėjo lemti sunki ekonominė padėtis, o ne tam tikros visuomenės grupės buvimas Lietuvoje.

Pristatydama spaudos sudaromą pabėgėlių įvaizdį, Z.Čeponytė tvirtino, kad neigiamų aspektų yra minima daugiau nei teigiamų. Spaudoje, pasak LVI vadovės, pabėgėliai yra parodomi kaip nusikalstantys, išgeriantys ar neišsilavinę asmenys, jie yra valstybės išlaikytiniai, kurie nenori mokytis lietuvių kalbos. Spaudoje esą yra taip pat rašoma, kad Lietuva pabėgėliams – tik tarpinė stotelė.

Spaudoje teigiamai vertinant pabėgėlius, 2008-aisiais buvo rašoma, kad į Lietuvą jie atvyksta dėl rimtų priežasčių, patinka gyventi Lietuvoje, iš naujo kuria gyvenimą ir noriai bendrauja.

„Teigiami įvaizdžiai yra labai silpni, balansuoja ant teigiamų ir neutralių ribos, neatsveria neigiamų. Tai yra labai silpnos charakteristikos“, – tvirtino LVI prezidentė.