Karas Ukrainoje nuolat skatina kalbas apie Rusijos daromą įtaką ir Baltijos šalims, jas paaštrina ir tokie Rusijos prezidento V.Putino pareiškimai, kad Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą ar Bukareštą rusai galėtų užimti per dvi dienas. Jeigu tik užsimanytų.
Kiek šalių dar nukentės?
Ukrainos naujienų agentūros Unian.net publikuojamame Jevgenijaus Matiušenkos ir Aleksandros Zasmoržuk straipsnyje rašoma apie V.Putino bandymus „aprėpti neaprėpiamą“ ir planus transformuoti „psichologines Rusijos kortas į politines“.
„Pastarojo pusmečio įvykiai puikiai iliustruoja, kad Napoleono Bonaparto laurai neduoda ramybės Vladimirui Putinui. Savo laiku Napoleonas dėl savo nesėkmių kaltino patarėjus, kurių klausė ir kuriais besąlygiškai pasitikėjo. Šių dienų „karo partija“ Rusijoje – daugybė V.Putino Kremliaus patarėjų, jėgos struktūrų atstovų, tikėtina, irgi gali atvesti savo vadą prie analogiškos baigties. Bet negalima atmesti, kad šiame kelyje dar ne viena šalis nukentės nuo Rusijos Federacijos noro atgauti geopolitinį dominavimą“, – rašoma straipsnyje.
Anot Unian.net, pastaruoju metu Kremlius atvirai vykdo politiką, kurios tikslas Baltijos šalis padaryti koridoriumi į Vakarus. Būtent Lietuva, Latvija ir Estija buvo pasirinktos neatsitiktinai, nors jos itin pabrėžia savo vakarietiškas vertybes. Pasitarnavo čia ir geografinė šalių padėtis, istorija – bendra sovietinė praeitis, kalbos barjero nebuvimas, nemažas procentas rusų.
Skelbti proputinišką politiką
Pasak straipsnio autorių, informacinis karas įsisiūbuoja. Baltijos regionas tapo strategiškai svarbus V.Putinui. Manevruodamas tarp sankcijų paketų Rusijos prezidentas ryžosi lenktynėms, pergalė kuriose tikrai verta aukso – skelbti proputinišką ir Kremliui palankią politiką Europos Sąjungos šalyse.
Šių dienų „karo partija“ Rusijoje, tikėtina, irgi gali atvesti savo vadą prie analogiškos baigties. Bet negalima atmesti, kad šiame kelyje dar ne viena šalis nukentės nuo Rusijos Federacijos noro atgauti geopolitinį dominavimą, – rašoma straipsnyje.
Tam reikia erdvės, per kurią ta informacija galėtų sklisti. Ukrainos naujienų portalo teigimu, Kremliaus „Rygos auksas“ yra visuomenininkai, žiniasklaida ir kontroliuojamas verslas.
„Tarp Baltijos šalių organizacijų, remiančių Rusijos politiką, reikia išskirti šias: Rusų Latvijoje judėjimas, Rusų bendruomenė Latvijoje, Platforma „Už Latvijos progresą“, Europos rusų judėjimas (Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje), organizacija „Pasaulis be nacizmo“ (Lietuva), organizacija Užupio respublika (Lietuva), organizacija „Geri rusai“ (Estija)“, – vardija Unian.net.
Tiesa, kiek vėliau šis sąrašas sutrumpėjo ir jame nebeliko būtent Užupio respublikos.
„Tai didelis provokacinis žaidimas“
Šiame sąraše atsidūrusi Užupio respublika kelia didžiausią nuostabą. Kaip 15min.lt sakė Užupio respublikos premjeras S.Gorodeckis, jis negali komentuoti Ukrainos žurnalistų šaltinių.
„Mes savo poziciją turime: mes, jeigu pastebėjote, savo nuomonę išsakome anksčiau, negu visi kiti aplinkui. Jeigu mes netyčia į priekį užbėgame, tai ne mūsų problemos. Pasižiūrėjus į įvykius Ukrainoje, visi aplinkui dar blaškėsi, ar reikia remti ukrainiečius, ar ne, buvo pilna abejojančių, tik paskui visi greitai persidažė. O mes jau nuo pradžių sakėme – bus karas, reikia tam ruoštis“, – kalbėjo S.Gorodeckis.
Užupio bendruomenės atstovas įsitikinęs, kad tai yra provokacija. „Aš manau, kad dabar yra didelis provokacinis žaidimas“, – įsitikinęs S.Gorodeckis. Kas šių provokacijų autorius, S.Gorodeckis neatskleidžia, tik iš užuominų galima įtarti, jog kalbama apie Rusijos bandymus kiršinti.
Šių metų vasario 15-ąją Užupyje buvo atidengta Užupio respublikos konstitucija ukrainiečių kalba.
Unian.net teigimu, šiuo metu tik Lietuva demonstruoja tvirtą poziciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, nevengia kritikuoti Rusijos. Bendro Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos karinio dalinio sukūrimas irgi tą įrodo. Ukrainiečių manymu, Estija rodo savo silpnumą stengdamasi išvengti aštrių pareiškimų net ir dėl rusų pagrobto estų kontražvalgybininko. Latvija iš viso „miega“, nepastebėdama prorusiškos penktosios kolonos plitimo.
