Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Uostas – lyg partijos aukso kasykla

Uostas
Egidijaus Jankausko/15min.lt nuotr. / Uostas
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pretendentai į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovus šį kartą itin slapukauja – paraiškos paduotos tik priešpaskutinę skelbto konkurso dieną, o visi kandidatai pageidavo, kad jų pavardės nebūtų viešinamos. Tačiau yra manančiųjų, kad jau nuspręsta, kas vadovaus uostui.

Uostamiesčio žurnalistai juokauja, kad pagrindiniai reikalavimai būsimajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovui yra rūkyti pypkę, turėti darbo Europos Parlamente (EP) patirties, Lietuvoje nors ir trumpą laikotarpį būti pasėdėjus kokio nors ministro kėdėje, Klaipėdoje būti paragavusiam mero duonos.

Ne tik klaipėdiečiai lengvai atpažintų, kas šimtu procentų atitinka šį apibūdinimą. Charizmatiškasis pypkininkas liberalas Eugenijus Gentvilas 1997-aisiais tapo Klaipėdos meru, 2001 metais keturis mėnesius vadovavo Ūkio ministerijai, o 2004 metais buvo išrinktas į EP. Darbas Briuselyje artėja į pabaigą, taigi E.Gentvilui laikas susimąstyti, ką veiks Lietuvoje.

Paklaustas, ar tikrai pretenduoja į generalinio uosto direktoriaus pareigas, E.Gentvilas juokavo:

„Aš visiems žurnalistams sakau – konkurso dalyviai neskelbiami. Nekomentuosiu, tikrai neatsakysiu. Pati supranti iš mano atsakymo, kaip yra,“ – užuominomis kalbėjo E.Gentvilas.

Kai uostui vadovavo S.Dobilinskas, jo atlyginimas buvo 13 kartų didesnis už minimalią mėnesinę algą (800 litų) ir nustatytas 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedas. Nuo gegužės, lėšas taupančios Vyriausybės nutarimu, uosto vadovo tarnybinio atlyginimo koeficientas sumažintas iki 9,8, o priedas – iki 30 procentų.

Idealiai tinka

Susisiekimo ministerijos, kuriai pastaruosius keletą mėnesių vadovauja artimas E.Gentvilo draugas ir politinis bendražygis Eligijus Masiulis, pretendentams į uosto generalinius direktorius keliamuose reikalavimuose apie pypkės rūkymą neužsimenama. Tačiau tai E.Gentvilui kelio į prestižinį postą neužtveria.

Reikalaujama, kad pretendentas turėtų aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, vadovaujamo darbo patirties, sugebėtų savarankiškai priimti sprendimus, analizuoti ir apibendrinti ekonominę, statistinę ir kitą informaciją. Būsimam uosto vadovui reikėtų išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Europos Sąjungos teisės aktus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonės kompetencijai priskirtus klausimus, ir mokėti jais naudotis bei taikyti praktiškai. Dar pageidaujama, kad jis būtinai mokėtų anglų ir rusų kalbas, dirbtų kompiuteriu. Be to, dar atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Ir šie reikalavimai idealiai tinka Liberalų sąjūdžio atstovui E.Gentvilui, turinčiam universitetinį išsilavinimą, vadovaujamo darbo patirties, išmanančiam įstatymus ir sugebančiam dirbti kompiuteriu. Tiesa, šiuos strateginės įmonės direktoriui keliamus reikalavimus laisvai atitiktų ir stiklo taros supirkimo punkto vedėjas, Ventės rago ornitologinės stoties direktorius ar bet kuris kitas išprusęs pilietis.

Slaptumas nepadėjo – žurnalistai išsiaiškino, kad uostui vadovauti pageidauja ne tik E.Gentvilas, bet ir Klaipėdos keleivių bei krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas ir paveldosaugininkas Naglis Puteikis.

Sena tradicija

„Sąmoningai nekeitėme reikalavimų, kurie galiojo nuo 2002 ar 2001 metų, kai uosto vadovu buvo pasirinktas Sigitas Dobilinskas, – paaiškino viceministras Arūnas Štaras. – Nereikia įtarinėti, kad jeigu neįrašyti reikalavimai išmanyti jūrų uosto problematiką, tai vertinimo komisijai neateis į galvą noras matyti žmogų, turintį darbo jūrų uoste patirties. Uoste didelė profesionalių darbuotojų komanda, generalinis direktorius turi būti stiprus vadybininkas, sugebantis suderinti įvairius interesus."

Patikslinant A.Štarą reikėtų pasakyti, kad socialdemokratas S.Dobilinskas KVJUD generaliniu direktoriumi buvo nuo 2000 iki 2009 metų. Kelininko išsilavinimą turintis S.Dobilinskas kelerius metus vadovavo UAB „Klaipėdos terminalas“, nuomojančiai krantinę uoste, taigi patirties šioje veiklos srityje tikrai turėjo.

O reikalavimai pretendentui sukurti, kaip galima spėti, dar anksčiau, kai tuometis ministras pirmininkas Rolandas Paksas KVJUD vadovu paskyrė mažeikiškį krautuvininką, tuo metu Lietuvos liberalų sąjungos narį Kęstutį Bartkevičių. Sovietmečiu universitete ekonomiką baigusiam, krautuvėlę Mažeikiuose turėjusiam K.Bartkevičiui teko sugalvoti tokius reikalavimus, kurie tiktų beveik kiekvienam.

Lėšų šaltinis

Atrodo, kad per dešimt metų nepasikeitė politikų požiūris į vienintelį Lietuvos jūrų uostą. Dažnai užsimenama, kad politikams Klaipėdos uostas svarbus ne todėl, kad tai – strateginis šalies objektas, kur uždirbama nemaža dalis šalies biudžeto įplaukų, o melžiama karvė partijų kasoms papildyti. Ar ne todėl vadovauti KVJUD ir skiriami partijoms ištikimi žmonės, sugebantys pasirūpinti, kad pinigai iš uosto papildytų valdančiosios partijos kasą?

O tokių galimybių yra, kadangi kai kurie brangiai kainuojantys darbai yra sunkiai kontroliuojami. Keblu suskaičiuoti, kiek tiksliai smėlio ir dumblo kasmet iškasa žemkasė, kiek grunto iškasta ir supilta tvarkant krantines, kiek realiai atlikta kitų brangiai kainuojančių darbų. Jei Valstybės kontrolė būtų patikrinusi KVJUD pajamas ir išlaidas, galbūt būtų pastebėti kai kurie keisti dalykai. Tačiau Valstybės kontrolė nė karto nėra atlikusi uosto administracijos veiklos ir finansų audito.

Brangesni nei Liubeke

KVJUD cirkuliuoja milžiniškos pinigų sumos. Štai 2009 metais planuojama gauti 153 mln. litų pajamų iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos. Dar 56 mln. litų uostas gaus žemsiurbei įsigyti ir iš struktūrinių fondų.

Išlaidos taip pat nemenkos. 110 administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui numatyta 5,9 mln. litų, 160 uosto tarnybų darbuotojų – dar 8,3 mln. litų. Administracijos darbuotojų atlyginimo vidurkis - 4470 litų, o uosto tarnybų – 4323 litai. Tarnautojų atlyginimo vidurkis netgi didesnis nei uoste dirbančių žmonių. Administracijai dar skiriamas 310 tūkst. litų priedas komandiruotėms (po 25,8 tūkst. litų kas mėnesį), uosto tarnyboms – 120 tūkst. litų (po 10 tūkst. mėnesiui). Pagal kolektyvinę sutartį socialinėms ir kitoms išlaidoms skirta dar 750 tūkst. litų.

KVJUD buhalterijos duomenimis, 2007 metais uoste dirbo 286 žmonės, vidutinis jų darbo užmokestis buvo 3485 litai per mėnesį. Pernai darbuotojų padaugėjo iki 293, o vidutinis darbo užmokestis išaugo iki 3743 litų per mėnesį.

Kai uostui vadovavo S.Dobilinskas, jo atlyginimas buvo 13 kartų didesnis už minimalią mėnesinę algą (800 litų) ir nustatytas 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedas. Nuo gegužės, lėšas taupančios Vyriausybės nutarimu, uosto vadovo tarnybinio atlyginimo koeficientas sumažintas iki 9,8, o priedas - iki 30 procentų.

Administracinės ir uosto eksploatavimo išlaidos, kartu sudėjus, siekia 66 mln. litų - beveik 43 proc. visų pajamų.

Išlaikyti KVJUD atsieina kelis kartus brangiau, nei Vokietijos Liubeko uostą, kurio krovos apimtis tokia pat, kaip ir Klaipėdos uosto. Liubeko uosto direkcijos duomenimis, direkcijoje dirba 30 žmonių, Uosto kapitono tarnyboje – dar dešimt darbuotojų. Per metus jų atlyginimams išmokama 2,2 mln. eurų (apie 7,6 mln. litų). Uostas priklauso Liubeko savivaldybei, yra jos padalinys.

Žemsiurbė siurbia pinigus?

Jau kelinti metai KVJUD į savo investicinius planus įrašo ir vėl išbraukia punktą dėl žemsiurbės įsigijimo. Žemsiurbė - tai keliasdešimt milijonų kainuojantis laivas, skirtas iš uosto akvatorijos išvalyti smėliui ir dumblui, kad būtų išsaugotas tinkamas gylis laivams.

Žemsiurbės kaina – apie 40-60 mln. litų. Kadangi Nemunas kasmet atplukdo į uostą daug dumblo, o audros prineša smėlio, KVJUD kasmet nuomoja žemsiurbę iš gretimų uostų. KVJUD duomenimis, 2001-2008 metais uostui gilinti panaudota 172 mln. litų su PVM. Gilinimo darbus atliko AB „Klaipėdos hidrotechnika“, „Rohde NielsenA/S“, AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „PRCiP Dragmor“ (pagal jungtinės veiklos sutartį).

Už eksploatacinius uosto akvatorijos valymo darbus nuo 2003 iki 2008 metų įskaitant PVM buvo sumokėta per 29 mln. litų. Daugiausia – 2008 metais, beveik 13 mln. litų. Taigi už tuos 200 mln. litų, kurie per devynerius metus išleisti uosto gilinimo ir valymo darbams, buvo galima nusipirkti ne vieną, o tris žemsiurbes ar žemkases.

Neoficialiai „Lietuvos žinioms“ ne kartą buvo užsiminta, kad tol, kol uostas neturi savos žemsiurbės, nėra ir apskaitos, kiek smėlio ir dumblo ji išsiurbia. Keista ir tai, kad už darbą Klaipėdos uoste žemsiurbės savininkams mokama brangiau nei už tokį pat darbą užsienio uostuose.

Galima spėti, kad dalis nuo tų šimtų milijonų, sumokėtų už žemsiurbės darbą, nukeliavo ne tik į svetimus uostus, bet ir į kai kurių Lietuvos partijų kasas. Ar ne todėl ir šiais metais ketinama atidėti žemsiurbės įsigijimą, nukeliant pirkinį į kitų metų pabaigą? Susisiekimo ministerijoje mąstoma, kad esant finansų krizei žemsiurbei 2009 metais numatytas lėšas būtų tikslingiau panaudoti investiciniams infrastruktūros objektų projektams, tuo prisidedant prie Lietuvos statybų sektoriaus atgaivinimo.

Dirbtų ir uždirbtų

„Žemsiurbė būtų didelis pliusas Klaipėdos uostui, laivas kiekvieną dieną galėtų atlikti darbus, stebėti problemiškiausias vietas, – mano laikinas KVJUD vadovas Algirdas Kamarauskas. – Būtų tikslesnė apskaita, įgytume žemsiurbės eksploatavimo patirties. Tai pliusai. Bet yra ir minusų, nes turint laivą brangiai kainuoja jo priežiūra. Kas dveji metai turi būti atlikta dokinė apžiūra, kas penkeri – klasės atstatymas, labai svarbi ir įgulos kvalifikacija. Pernai jau buvo nuspręsta pirkti žemkasę, paskelbtas konkursas, tačiau dėl didelių kainų nutrauktas. Mes per patį brangmetį skelbėme konkursą. Dabar kreipėmės į ekspertus, kad sudarytų optimalią techninę užduotį, koks turėtų būti laivas. Artimiausius porą metų žemsiurbė dar bus nuomojama. Uoste darbo jai būna 3-4 mėnesiams, todėl atsirastų galvos skausmas, kaip žemsiurbę įdarbinti kituose uostuose."

Įsigijęs nuosavą žemsiurbę ir ją įdarbinęs kituose uostuose Klaipėdos uostas nebemokėtų milijonų užsieniečiams, o pats juos užsidirbtų. Bet ar tada nekiltų skandalas įsitikinus, kad joks uostas už žemsiurbės paslaugas nesutinka mokėti tiek, kiek mokėjo Klaipėda? Ar nepaaiškėtų, kad iš tiesų uoste nėra tiek dumblo ir smėlio, kiek kasmet rašoma ataskaitose?

Ar ne tai – pagrindinė priežastis, dėl ko uostui turi vadovauti partijai ištikimas žmogus ir kodėl vis atidedamas vienas svarbiausių pirkinių?

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min