2011 04 14

URM: branduolinė nelaimė Japonijoje aktualizavo saugumą atominėje energetikoje

Lietuvos diplomatai teigia esantys nustebę dėl Rusijos kolegų komentarų, kad Vilnius branduolinę nelaimę Japonijoje naudoja kaip pretekstą trukdyti atominės elektrinės Kaliningrade statybai.
Fukušimos-1 atominės elektrinės 1-ojo reaktoriaus blokas
Fukušimos-1 atominės elektrinės 1-ojo reaktoriaus blokas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Esame nustebę dėl Rusijos URM komentarų. Tai, ką kolegos Rusijoje vadina spekuliacija, mes vadiname aktualizavimu“, – BNS ketvirtadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Mindaugas Lašas.

Anot jo, Japonijos tragedija priminė, kad branduolinė nelaimė gali paliesti bet kurį žmogų, o Rytų Europos regiono gyventojai tai patyrė prieš 25 metus per Černobylio katastrofą.

„Tragedija priminė, jog griežčiausių saugos reikalavimų statant atominę elektrinę būtina laikytis visiems. Geopolitinė padėtis tragedijos akivaizdoje tampa bereikšmė. Saugi atominė energetika yra ne tik Lietuvos rūpestis, tai lygiai taip pat yra Rusijos, Baltarusijos, Europos Sąjungos ir viso likusio pasaulio reikalas“, – kalbėjo URM atstovas.

Rusijos URM atstovas Aleksejus Sazonovas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad kai kurie Lietuvos politikai bando situaciją dėl atominės elektrinės Japonijoje avarijos panaudoti naujiems barjerams Baltijos atominės elektrinės statybos projektui kurti.

„Lietuvos motyvai mums yra žinomi. Tačiau mes nepritariame pasirinktai elgsenai. Tragedija Fukušimos atominėje elektrinėje negali ir neturi būti naudojama kieno nors merkantiliems interesams“, – sakė A.Sazonovas.

Tuo metu, pasak M.Lašo, Lietuvai ypatingą nerimą kelia tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo stoka vykdant atominės elektrinės projektą Rusijos Kaliningrado srityje.

„Rusija nėra atsakiusi į Lietuvos iškeltus klausimus apie Baltijos atominės elektrinės poveikį aplinkai, iki šiol nėra pateikta būtina išsami informacija, neadekvačiai vertinami tokie svarbūs tarptautinio poveikio aspektai, kaip avarinė parengtis ir civilinė sauga, Lietuvos artumas ir jos gyventojų tankumas objekto stebėjimo zonoje, galima Nemuno ir Baltijos jūros radiacinė tarša, taip pat nenumatytos dvišalės avarinės apsaugos priemonės“, – dėstė diplomatas.

Jis priminė, kad Lietuvai nepateikti aikštelės Baltijos atominei elektrinei parinkimo kriterijai.

„Tikimės, kad Rusija, planuodama ir įgyvendindama savo branduolinės energetikos projektus, laikysis tų pačių tarptautiniuose susitarimuose nustatytų normų ir principų, kurių laikosi Lietuva“, – teigė M.Lašas.

Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) siekti, kad po Japonijos branduolinės krizės planuojami patikrinimai būtų atliekami ir kaimyninių šalių jėgainėse.

Premjeras Andrius Kubilius anksčiau teigė, kad Japonijos įvykiai rodo būtinybę griežtai laikytis tarptautinių reikalavimų, o Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje – planuojamuose projektuose to nėra.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius