Jos teigimu, po Šaltojo karo pabaigos Vakarai bandė visais įmanomais būdais įtraukti Rusiją į globalias institucijas, „pradedant priėmimu į G8, nors Rusija neatitiko standartų, baigiant NATO struktūrų įkūrimu, siekiant NATO dialogo su Rusija“.
Šaltojo karo metais buvo aiškios stovyklos, aiškios alternatyvios vertybių sistemos, aiškus suvokimas, kas yra blogis, kas yra gėris, sielos nebuvo pardavinėjamos už išteklius, – sakė I.Toločkienė.
„Tas įtraukimas, nors buvo manoma, kad jis padės priartinti Rusiją prie Vakarų vertybių sistemos, jis padidino Vakarų pažeidžiamumą. Rusijos įsiskverbimas į Vakarų struktūras yra milžiniškas“, – sakė diplomatė.
„Kiekvieną kartą, kai užbrėžiame raudoną liniją, ji būna peržengta ir nebūtinai tai visada sulaukia pasekmių. Tai kelia grėsmę Europos Sąjungai (ES), pačiai Europai, jos institucijoms ir politikai, normatyviniams pagrindams“, – kalbėjo I.Toločkienė.
Jos teigimu, Rusija siekia iš Vakarų pripažinimo, kad egzistuoja natūralūs Rusijos interesai Rytų regione ir kad šis regionas yra Rusijos įtakos sferoje.
„Tai reikštų, kad Ukraina, Gruzija, Moldova kaip valstybės turi ribotą suverenitetą, bet taip pat tai reikštų, kad ES, Amerika turi ribotą laisvę veikti šiame regione. ES atveju tai reikštų dar smūgį, jog ES autonomiškai negali vystyti savo prekybos politikos“, – sakė I.Toločkienė.
Pasak jos, Vakarų interesai Ukrainoje yra ne mažesni, nei Rusijos.
„Ar Ukrainos konflikte Rusijos interesai yra daug didesni? Aš drįsčiau kvestionuoti, nes pats konfliktas kelia rimtą iššūkį ES politikai. Jei ES negali plėtoti prekybinių santykių su savo kaimynėmis, tai kokias ambicijas ji gali turėti globaliu vaidmeniu? Iš esmės jokių“, – sakė URM pareigūnė.
„Kitas Rusijos interesas yra suskaldyti ES. Tikslas yra priversti mus jaustis svetimais mūsų šeimoje, Vakaruose, priversti mus suabejoti, ar Vakarai mus tikrai gins. Tuo metu Rusijos tikslas (Vakarų atžvilgiu) yra eksponuoti mus kaip amžiną problemą. Tokiu būdu siekiama palaužti tiek Vakarų valią mus ginti, tiek mūsų gintis“, – tvirtino I.Toločkienė.
Jos teigimu, Ukraina konflikto su Rusija metu linksta į skubotus kompromisams su Rusija.
„Ukraina neretais atvejais yra ta silpnoji grandis, vienas momentas – jos pačios autoimuninės reakcijos, kitas – jos pačios polinkiai per skubiems kompromisams su Rusija, pavyzdžiui, nukeltas sutarties su ES ekonominės dalies pasirašymas. Aišku, šalis kariauja ir pagalbą ne visada mato, bet nebus reformų, karo nelaimėsime. Ukraina į ES nusitemptų nemažą dalį Rusijos visuomenės“, – tvirtino diplomatė.
