Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

URM parengė naują tvarką, nustatančią institucijų veiksmus Lietuvos piliečių pagrobimo užsienyje atvejais

Sučiupti piratai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Apie užsienyje įkaitais paimtus piliečius jų artimuosius informuotų Vidaus reikalų ministerija.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Užsienio reikalų ministerijos parengtame naujame projekte, kokių veiksmų turėtų imtis Lietuvos institucijos, kai užsienyje teroristiniais tikslais arba siekiant išpirkos įkaitais paimami Lietuvos piliečiai, siūloma pasitelkti ir kariuomenę.

Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, šį dokumento projektą Vyriausybė turėtų svarstyti ir tvirtinti artimiausiu metu. Patvirtinus naują tvarką visuomenei bus paskelbtas ir specialus telefono numeris, kuriuo paskambinus bet kuriuo paros metu bus galima pranešti apie svetur paimtus įkaitus, rašo „Lietuvos žinios“.

Siūloma nustatyti įvairių žinybų veiksmus, kurių jos turėtų imtis užsienyje pagrobus mūsų šalies piliečius. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, organizuoti bei vadovauti tyrimui dėl įkaitų paėmimo užsienyje, atliekamam ikiteisminio tyrimo įstaigose

Parengtame tvarkos apraše numatoma, kad institucija, gavusi duomenų apie įkaitų paėmimą užsienyje, pagal savo kompetenciją surinktų informaciją apie laivo, orlaivio užpuolimo vietą, laiką, galimus įkaitus, jų tapatybę, sveikatos ir psichologinę būklę, pagrobtą turtą. Tokios aplinkybės turi būti išsiaiškintos visais įkaitų paėmimo užsienio valstybėse atvejais.

Taip pat siūloma, kad gavus duomenų apie pagrobtus Lietuvos piliečius, apie tai žodžiu nedelsiant būtų informuojama Ministro pirmininko tarnyba. Ji gautą informaciją perduotų Generalinei prokuratūrai, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui (VSD).

Su įkaitų paėmimu užsienyje susijusiems klausimams spręsti premjeras iš minėtų institucijų atstovų sudarytų darbo grupę. Pagrindinis jos tikslas būtų užtikrinti operatyvų keitimąsi informacija ir veiksmų derinimą. Į darbo grupę būtų deleguojami asmenys, turintys teisę susipažinti su įslaptinta informacija.

Siūloma nustatyti įvairių žinybų veiksmus, kurių jos turėtų imtis užsienyje pagrobus mūsų šalies piliečius. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, organizuoti bei vadovauti tyrimui dėl įkaitų paėmimo užsienyje, atliekamam ikiteisminio tyrimo įstaigose. VSD rinktų žvalgybos informaciją, keistųsi ja su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.

Apie užsienyje įkaitais paimtus piliečius jų artimuosius informuotų Vidaus reikalų ministerija. Ji taip pat turėtų užtikrinti ir derybininkų dalyvavimą vykdant įkaitų išlaisvinimą. Krašto apsaugos sistema mobilizuotų Lietuvos kariuomenės pajėgas, jei to prireiktų įkaitams išlaisvinti.

Užsienio reikalų viceministrės Astos Skaisgirytės–Liauškienės teigimu, ši tvarka ruošta siekiant tinkamai pasirengti atsakui į galimus naujus Lietuvos piliečių paėmimo įkaitais teroristiniais ar išpirkos tikslais atvejus. Esą tokia grėsmė lieka reali daugelyje pasaulio vietų.

Iki šiol įkaitų paėmimo atvejais kaskart premjero potvarkiu būdavo kuriama grupė, į kurią būdavo įtraukiami valstybės institucijų atstovai. „Šiuo dokumentu siekiame apibrėžti institucijų veiksmus ir nustatyti bendradarbiavimo mechanizmą. Svarbu apibrėžti ir jų atsakomybę“, – aiškino A.Skaisgirytė–Liauškienė.

Pastaraisiais metais prie Afrikos krantų įkaitais buvo paimti 8 jūrininkai iš Lietuvos, visus juos pavyko išlaisvinti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min