Lietuva po pusketvirtų metų stos prie ES vairo. Skaičiuoti, kiek mūsų kraštui tai kainuos, pradėta prieš pora metų, rašo „Lietuvos žinios“.
Būtent tada palaiminta idėja iki 2013–ųjų Briuselyje įsigyti naują, kur kas erdvesnį Lietuvos nuolatinės atstovybės ES pastatą. Vyriausybės valia jam buvo suteiktas prioritetinio objekto statusas. Tačiau dabar aiškėja, kad šis projektas „įšalo“ neribotam laikui.
Pirmąsias finansines būsimojo Lietuvos vadovavimo ES gaires nubraižė Gedimino Kirkilo ministrų kabinetas. Tuomet Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas numatė, kad naujas atstovybės pastatas bus įsigytas pardavus senąjį, gerokai mažesnį, o trūkstama suma bus skirta iš valstybės biudžeto. Aiškinta, kad ieškoti erdvesnio pastato Briuselyje verčia ne tik pirmininkavimas ES, bet ir vietos ten dirbantiems šalies diplomatams trūkumas.
Šiuo metu Lietuvai priklauso 3,2 tūkst. kvadratinių metrų dydžio atstovybės pastatas, dar 830 kvadratinių metrų ploto nuomojama. Planuota, kad naujajame pastate galėtų būti įrengtas 120 darbo vietų biuras bei reprezentacinėms reikmėms skirta rezidencija. Pirminiais skaičiavimais, naujasis pastatas kartu su rezidencija to meto kainomis galėjo kainuoti nuo 60 iki 70 mln. litų.
Kaip sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) kancleris Kęstutis Jankauskas, ekonomikos krizė pakoregavo visus planus. „Projektas suspenduotas“, – sakė kancleris.
Ar pavyks jį įgyvendinti iki 2013–ųjų, priklausys nuo finansinių valstybės galimybių. Kad Lietuva, perimdama ES vairą, turėtų naują ambasados pastatą, jis turi būti nupirktas 2011–aisiais, vėliausiai – 2012 metais. Priešingu atveju, jame nebus spėta įsikurti.
K.Jankauskas mano, kad realiausia išeitis po kelerių metų – nuoma. Šiuo metu dairomasi, kur Briuselyje, šalia atstovybės, papildomai būtų galima išsinuomoti patalpų.
URM kanclerio teigimu, dabar, kai darbuotojų skaičius gerokai sumažėjo visose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, minėtoje atstovybėje „turimos patalpos adekvačios darbuotojų skaičiui“. Šiuo metu nuolatinėje atstovybėje ES dirba 70 žmonių, prieš metus – 86.
Rengiantis vadovauti ES 2012–2013 metais darbuotojų gali padaugėti iki 160.
Kiek apskritai Lietuvai gali kainuoti vadovavimo Bendrijai pusmetis bei pasirengimas jam, K.Jankausko teigimu, aiškiau bus galima suskaičiuoti kitų metų pradžioje. Anksčiau planuota 60–70 mln. eurų (207–241 mln. litų) suma neabejotinai bus koreguojama. ES vadovavusi Portugalija šiam tikslui išleido 67 mln. eurų (231 mln. litų), Slovėnija – 62 mln. eurų (213 mln. litų), Prancūzija – 154 mln. eurų (531 mln. litų), Čekija 120 mln. eurų (414 mln. litų), Švedija 81 mln. eurų (279 mln. litų).
