Nacionalinės teismų administracijos pranešime spaudai teigiama, kad toks sprendimas priimtas konstatavus, kad teisėja V. Ščerbakova, atlikdama teisėjo pareigas, nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo, tvarkymo ir saugojimo reikalavimų, taip pat protokolų ir kitų procesinių dokumentų surašymo terminų, laiku neperdavė bylų raštinei, vilkino civilinių bylų nagrinėjimą.
Teismas taip pat nustatė, kad teisėjos darbe pasitaikė atvejų, kai netinkamai buvo suvedami duomenys į teismų informacinę sistemą „Liteko“, kai kuriose civilinėse bylose buvo rasta dokumentų, kurie neįsiūti, nesunumeruoti, laikomi netvarkingai, be to, kai kurios civilinės bylos ilgai buvo neperduotos į raštinę. Teisėjai drausmės byla buvo iškelta pagal Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko teikimą.
Teismo nuomone, šiais veiksmais teisėja aiškiai aplaidžiai atliko savo pareigas ir taip pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, o taip pat pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui.
Pagal Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksą teisėjas privalo laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, profesinėje veikloje savo elgesiu bei drausme rodyti pavyzdį, būti punktualus, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, visada veikti profesionaliai, nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų, surašyti procesinius dokumentus taip, kad jie atitiktų įstatymų reikalavimus, savo pareigas atlikti nepriekaištingai ir laiku, nevilkinti teismo proceso.
Š. m. vasario 18 d. vykusiame Teismo posėdyje teisėja V. Ščerbakova pripažino padarytus pažeidimus ir nurodė, kad, nors niekas negali pateisinti tokių pažeidimų, tačiau dėl asmeninių šeimos problemų ir sveikatos būklės ji neturėjo galimybių dirbti po darbo laiko arba namuose. Teismas, priimdamas sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, atsižvelgė į teisėjos prisipažinimą ir išgyvenimą dėl susidariusios situacijos.
