Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už dalį Vilniaus miesto savivaldybės skolų mokėsime dukart

Nei skolas pardavusios įmonės, nei jas įsigiję bankai, nei savivaldybė neskelbia šių sandorių kainos. Ši informacija – didžiausia paslaptis.
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Nei skolas pardavusios įmonės, nei jas įsigiję bankai, nei savivaldybė neskelbia šių sandorių kainos. Ši informacija – didžiausia paslaptis.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Skurstančios Vilniaus miesto savivaldybės įmonės griebiasi šiaudo – už gerokai mažesnes sumas parduoda milžiniškas savivaldybės skolas joms. Nors neskelbiama, už kiek bankai nuperka tokias skolas, įmonių patiriami nuostoliai skaičiuojami milijonais. Miesto valdžia nemato nieko bloga – esą svarbiausia išgyventi dabar.

Nepriteklių liūne įklimpusi merija džiaugiasi, kad bankams skolas pardavusios savivaldybės įmonės nežlugo. Bet miesto kišenę vis tiek teks pakratyti – iš įmonių pigiai savivaldybės skolas nupirkę bankai iš miesto valdžios pareikalaus visos sumos. O savivaldybės įmonių biudžetuose atsiradusias skyles galiausiai gali tekti lopyti iš to paties vargano miesto biudžeto.

Nuostoliai – milijoniniai

Sostinės savivaldybė savo valdomoms įmonėms įsiskolino milžiniškas sumas. Finansinio bado neištvėrę „Vilniaus autobusai“ pernai „Šiaulių bankui“ pardavė apie 55 mln. Lt savivaldybės skolų. Kita savivaldybės įmonė – „Vilniaus troleibusai“ – praėjusiais metais pardavė panašaus dydžio – 56 mln. Lt – skolą.

„Žinoma, kai parduodi milijonus, jeigu netenki net iš pažiūros nedidelės dalies, vis tiek susidaro nemenkos sumos. Šis „minusas“ niekur neprapuola“, – prisipažino G.Nakutis.

Nei skolas pardavusios įmonės, nei jas įsigiję bankai, nei savivaldybė neskelbia šių sandorių kainos. Tačiau gerai informuotų šaltinų teigimu, už 56 mln. Lt skolą „Vilniaus troleibusai“ gavo apie 48 mln. Lt. Tai reiškia, kad įmonė neteko 8 mln. Lt.  Manoma, kad „Vilniaus autobusai“, pardavę 55 mln. Lt skolą, neteko panašios sumos.

Vasarą savivaldybės įmonė „Vilniaus autobusai“ paskelbė pardavusi per 2009–2010 m. susikaupusią beveik 43 mln. Lt skolą. Kas ją nupirko, neatskleidė, tačiau žiniasklaidoje skelbta, kad ją lygiomis dalimis įsigijo „Snoras“ ir „Šiaulių bankas“. Manoma, kad dėl to įmonė galėjo netekti dar 6,5 mln. Lt.

Konfidenciali informacija

Pernai apie 3,5 mln. Lt skolą bankui „Snoras“ varžytinėse pardavė įmonė „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“. Teigiama, kad tas pats bankas nusipirko ir 9 mln.  Lt savivaldybės skolą sostinės gatvių priežiūra besirūpinančiai bendrovei „Grinda“. Savivaldybės valdomų įmonių atstovai tikina negalintys oficialiai paskelbti sandorių sąlygų, nes tai – konfidenciali informacija.

Kad pardavinėti skolas yra labai nenaudinga, rodo ir bendrovių finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, „Vilniaus troleibusai“ 2010 m. patyrė 8,198 mln. Lt nuostolių. 2009 m. bendrovės finansiniai rodikliai buvo panašūs, bet tuomet nuostolių nepatirta. 2011 m. bendrovė planuoja patirti panašų nuostolį, kaip ir 2010-aisiais.

Skolų valdymu užsiimančios bendrovės „Corporo Debt Collection“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovas Mindaugas Balkė „15min“ sakė, kad skolos pirkėjas paprastai pasiima ne daugiau kaip 30 proc. jos dydžio.

„Minusas“ niekur nedings

„Vilniaus autobusų“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis „15min“ sakė, kad pardavus skolą prarasta suma nurašyta į nuostolius, o jos savivaldybė bendrovei atiduoti neprivalo. „Tačiau mūsų akcininkas – savivaldybė. Mes esame savivaldybės su visu turtu ir nuostoliais“, – pridūrė jis.

Direktorius nenorėjo pasakyti, kokio dydžio nuostolį patyrė: „Pykit nepykit, bet konfidencialumo reikalavimai aukšti. Žinoma, kai parduodi milijonus, jeigu netenki net iš pažiūros nedidelės dalies, vis tiek susidaro nemenkos sumos. Šis „minusas“ niekur neprapuola, savivaldybė turi visų bendrovių finansinius dokumentus. Visa tai juose atsispindi.“

G.Nakutis teigė, kad nuostolis įmonės balanse gali „kabėti“ kad ir dešimtmetį. „Todėl tragedijos nėra“, – pridūrė jis. Generalinis direktorius sakė, kad, pagal įstatymą, jeigu susikaupia didelis nuostolis, reikia mažinti bendrovės įstatinį kapitalą. „Tačiau tada mažėja akcijų vertė, taigi, ir savivaldybės turtas. Nuostolį galėtume sumažinti iš gaunamo pelno, tačiau jo mes neturime. Šį klausimą teks kada nors išspręsti, bet jis gali išsispręsti ir savaime, pavyzdžiui, atsiradus turto perkainojimo rezervui“, – kalbėjo jis.

„Kitos išeities nebuvo“

Anot G.Nakučio, neparduoti savivaldybės skolos „Vilniaus autobusai“ negalėjo, nes savivaldybės kišenės tuščios. „Kitos išeities nebuvo. Būtume neišmokėję atlyginimų, neatsiskaitę su kreditoriais, bankrutavę, ir tada autobusai į gatves nebeišvažiuotų. Todėl buvo priimtas toks sprendimas“, – sakė jis.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus troleibusai“ vadovas Vidmantas Striška nerado laiko pasikalbėti su „15min“.

Žvelgia filosofiškai

Sostinės vicemeras Romas Adomavičius (nuotr.) mano, jog svarbiausias savivaldybės uždavinys – apsaugoti įmones nuo bankroto.

„Imti kreditą yra labai nenaudinga, o skolos pardavimas, yra tarsi toks pat kreditas. Nėra ką daryti – arba įmonės bankrutuoja, arba mes leidžiame joms parduoti savivaldybės skolas. Kito pasirinkimo neturime, – pabrėžė jis. – Tai buvo laikina priemonė. Žinoma, ji nenaudinga, mes praradome lėšų, bet išsaugojome įmones, nesukėlėme sumaišties mieste, kitaip būtų sustoję autobusai ir troleibusai.“

Jis atkreipė dėmesį, kad , „Vilniaus autobusų“ skola Valstybinei mokesčių inspekcijai jau siekė 40 mln. Lt, kapsėjo nemenki delspinigiai, juos skaičiavo ir kreditoriai. „Viską suskaičiavome ir išėjo taip, kad skolos pardavimas nėra jau toks nuostolingas veiksmas, turint galvoje padėtį, kurioje buvo įmonė. Už viską reikia mokėti, taigi, tai labiau psichologiškai nuostolis, nei iš tikrųjų“, – kalbėjo R.Adomavičius. 

Politikas aiškino, kad kartu su Finansų ministerija yra svarstoma visas sostinės skolas, taip pat – ir parduotas, sudėti į vieną „krepšelį“, paimti iš bankų kreditą 20-čiai metų ir palengva jas išmokėti.

R.Adomavičius tikino nežinantis, kokią sumą dėl parduotų skolų prarado savivaldybė. Jis pabrėžė, kad nemaža dalis sostinės skolų atsirado dėl nustatytų transporto lengvatų. „Kiekvienais metais iš savo vargano biudžeto turime skirti 60–70 mln. Lt, nors lengvatos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min